Prieš 130 metų gimė generolas leitenantas Petras Kubiliūnas

Generolas leitenantas, kuris, nepaisant ypatingai svarių nuopelnų ir nusipelnytų apdovanojimų, dar nepriklausomoje Lietuvoje buvo pasmerktas myriop. Tokia intriguojančia gyvenimo apžvalgos antrašte siekiame Jus sudominti ir prisiminti šią dieną prieš 130 metų pasaulį išvydusį Petrą Kubiliūną.

Prieš pasinerdami į tą kritinį egzekucijos momentą, pažvelkime kaip iki jo klostėsi šio karininko karjera ir kokiais nuopelnais jis užsitarnavo gimimo metinių prisiminimą. Dar carinės Rusijos imperijos kariuomenėje, tarnaudamas latvių pulke, pakilo iki kapitono laipsnio. Tokio laipsnio nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje ir ryškų karininkų trūkumą išgyvenančiose jos kuriamose karinėse pajėgose visiškai užteko 3 pėstininkų pulko bataliono vado pareigoms. Visas savo įgytas karininko žinias teko iškart demonstruoti kovose prieš Raudonąją armiją. Pastaroji patirtis padėjo toliau kilti karininko karjeros kelyje ir Nepriklausomybės kovų laikotarpį užbaigti uniformą puošiant pulkininko leitenanto antpečiams.

Taikos metais vadovavo šarvuočių rinktinės tankų batalionui, Autobatalionui. Taip pat nesustojo lavintis ir 1925 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus, o vėliau – Čekoslovakijos generalinio štabo akademiją Prahoje ir kursus Paryžiuje. Išskirtinai pasižymėjo iniciatyviai rūpinantis Gaižiūnų poligono įrengimu ir, svarbiausia, Aukštosios karo mokyklos įsteigimu 1931 m. Taip pat privalu paminėti vadovavimą Vyriausiajam štabui, kartu einant ir kariuomenės vado pareigas.

Ir štai išaušta lemtingieji 1934 m., kurių įvykiais taip dramatiškai pradėjome šio minėjimo tekstą. Tiksliau reikia išskirti vieną įvykį, būtent birželio 7 d. įvykusį voldemarininkų pučą, siekusį nuversti esamą valdžią ir joje matyti Augustiną Voldemarą. Kaip ir kitiems šios organizacijos keltiems pučams, taip ir šiam nepavyko pasiekti reikšmingų rezultatų, o aktyviausių narių laukė griežčiausia bausmė. Dabar galime pakartoti, ką rašėme pirmajame sakinyje – P. Kubiliūnui skirta mirties bausmė. Gerai… Gal ir per daug dramatiškai išskyrėme šią žinią, kadangi paskirtąją bausmę prezidentas Antanas Smetona sušvelnino iki sunkių darbų kalėjimo, o 1937 m. atleistas ir nuo jo. Vis dėlto, karininko gyvenimas baigėsi būtent įvykdžius mirties bausmės nuosprendį, tik tai atliko ne Lietuvos valstybė, o ją okupavusios Sovietų Sąjungos valdžios budeliai.

Tačiau šiandien, per 130-ąsias P. Kubiliūno gimimo metines, prisiminkime jį būtent už nuopelnus Lietuvai, o ypatingai už Aukštosios karo mokyklos įsteigimą, kuri leido ruošti karininkus gimtojoje šalyje aukščiausiu lygiu.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.