Vilčių metas. 1812 m.

1812 m. birželio 24 d. Prancūzijos Didžioji armija pradėjo keltis per Nemuną ties Kaunu ir jų nuostabai nesulaukė beveik jokio pasipriešinimo. Po keturių dienų imperatorius Napoleonas įžengė į Rusijos imperijos Vilniaus gubernijos centrą – Vilniaus miestą. Prancūzijos imperatorius ketvirtąją savo vizito Vilniuje dieną įsakė įkurti Lietuvos laikinosios vyriausybės komisiją. Tai suteikė dideles viltis, jog Lietuva po karo gali atgauti nepriklausomybę, kaip kad buvo nutikę su Varšuvos kunigaikštyste. Komisijos pirmininku išrinktas buvęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų maršalka Stanislovas Soltanas. Visi komisijos nariai turėjo aukštas pareigybes Abiejų Tautų Respublikos (ATR) valdžios struktūrose ir buvo aktyvūs veikėjai kovose prieš Rusijos imperiją bei nacionalizmo idėjų šalininkai. Šios komisijos pagrindinės funkcijos buvo rinkti mokesčius, užtikrinti Didžiosios armijos dalinių aprūpinimą maistu ir kurti Lietuvos kariuomenės dalinius, kurie galėtų pakeisti Prancūzų pajėgas. Komisija absoliučios laisvės negavo, nes jai prižiūrėti buvo paskirtas komisaras baronas Luji Pieras Eduardas Binjonas (pranc. Louis Pierre Édouard Bignon). Lietuvos generalgubernatoriumi bei formaliu Lietuvos reguliariosios kariuomenės vadu paskirtas gen. grafas Dirkas fon Hogendorpas (Dirk van Hogendorp). Taip pat visi prancūzų pareigūnai buvo pavaldūs 1812 m. Vilniuje gyvenusiam Prancūzijos užsienio reikalų ministrui Hugo Bernardui Marė (Hugues-Bernard Maret).

 

Imperatoriaus Napoleono I žygis į Maskvą virto vienu didžiausių jo pralaimėjimų. Imperatorius prarado dideles teritorijas Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje. Paryžius buvo užimtas, ir Imperatorius Napoleonas I 1814 m. balandžio 11 d. besąlygiškai atsisakė sosto Fonteblo rūmuose. Jo valdymas Lietuvoje, prancūzmetis, truko pusę metų, o po jo atsitraukimo Lietuvos teritorija grįžo Rusijos imperijos caro valdžion. Taigi Imperatoriaus Napoleono ir Didžiosios armijos persikėlimas per Nemuną ties Kaunu susietas su didėlėmis, tačiau neišsipildžiusiomis viltim. Dideles Lietuvių viltis patvirtina ir lietuviškųjų dalinių kūrimasis. Visgi viltis ir lūkesčius pranoko realios žmogiškosios, finansinės, administracinės galimybės. Nors daugelis lietuviškųjų dalinių karių neišvyko kartu su Didžiąja armija iš Lietuvos teritorijos, tačiau buvo nemažai tokių, kurie parodė savo ištikimybę iki pat Imperatoriaus pasidavimo.

 

 Šią parodą galite užsisakyti jau dabar! Kreiptis telefonu +370 37 22 28 47 arba el. paštu justas.seibutis@kam.lt.