Prieš 105 metus įkurtas Pirmasis artilerijos pulkas

2024-02-26
Dalintis:

2024 m. kupini 105-erių metų sukakčių, kadangi tiek Nepriklausomybės kovų, tiek kariuomenės kūrimo įkarštis žaižaravo 1919 m. Šie metai žymi ne vieno didesnio ar mažesnio karinio dalinio įkurtuves, svarbiausius mūšius, skaudžias netektis. Nors Lietuvos valstybė dar nuo seniausių laikų turėjo savo kariuomenę, svetimos valdžios griežtumo pažymėti ilgi priespaudos metai sekino krašto resursus ir gniaužė galimybes ginkluotis, bet, tuo pačiu, grūdino lietuvių dvasią ir ryžtą sulaukti laisvės aušros. Galiausiai ją pasiekus, Pirmosios Respublikos laikotarpiu teko savo ginkluotąsias pajėgas kurti visiškai nuo pagrindų, tad minime net ir esminių dalių kūrimosi pradžią.

Rimtą paspirtį kovose suteikusi, kovinę dvasią kėlusi ir savo griausmu stiprinusi solidumo jausmą artilerija, kaip ir kitos ginklo rūšys, kūrėsi labai skurdžiomis ir dvejones keliančiomis sąlygomis. Kurią datą laikyti artilerijos kūrimosi pradžia yra gana sudėtingas klausimas. Šiandien šis tekstas nugula prieš jūsų akis, nes 1919 m. vasario 26 d. Eduardui Jodko oficialiai pavesta organizuoti pirmąjį artilerijos pulką. Vis dėlto, Pirmosios Lietuvos Respublikos artilerijos pradžią turime sieti su Pirmosios artilerijos baterijos kūrimu, kuri ir tapo Pirmojo artilerijos pulko pagrindu. Tam pačiam karininkui E. Jodko ją organizuoti prie Antrojo pėstininkų pulko buvo pavesta 1919 m. sausio 6 d. – dieną po to, kai Vilnių užėmė bolševikai. Pirmąją dieną teturėtos dvi iš vokiečių gautos senos 1902 m. modelio patrankos, 2 dėžės amunicijos, 20 savanorių ir 17 kariuomenės reikmėms vargiai tinkančių arklių. Nepaisant šio  niūraus pradinio vaizdo, palaipsniui augo savanorių skaičius, daugėjo ginklų, parūpintos uniformos ir kitas reikalingas turtas. Taip, gana greitai, pasiektas poreikis steigti artilerijos pulką.

Be artilerijos taiklių šūvių, be jos paramos ir priedangos Nepriklausomybės kovų ryžtas karių širdyse būtų pasmerktas užgesti. Tačiau degantis parakas gausėjančiose mūsų pabūklų gretose kartu žiebė ir kovinės dvasios liepsną. O sustiprėjusi mūsų artilerija griaudėjo. Pirmą kartą 1919 m. kovo 28 d. ties Milašiūnų kaimu prieš bolševikus, įsitvirtinusius Deltuvoje. Pergalingai griaudėjo visą likusį Nepriklausomybės kovų laikotarpį, o šiandien galime griausmingai švęsti savo laisvę, nepriklausomybę ir Pirmojo artilerijos pulko sukaktį.

Lietuvos kariuomenės artilerijos pulkas prie kareivinių. XX a. 3 deš.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko kariai prie Šv. Kūčių stalo pulko valgykloje. Panevėžys, 1935-1940 m. Foto J. Zitkaus.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko kariai valgykloje prie šv. Kūčių stalo. Panevėžys, 1935-1940 m. Foto I. Frido.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko ugniagesių komanda. Centre sėdi šios komandos viršininkas kpt. Antanas Maksimaitis-Maksimavičius. Panevėžys, apie 1935-1940 m. Foto A. Patamsio.
Lietuvos kariuomenės 1-asis artilerijos pulkas išsirikiavęs paradui Laisvės aikštėje. Iš dešinės stovi: I pėst. div. Vadas ir Panevėžio įgulos viršininkas gen. Stasys Pundzevičius, I pėst. div. Štabo viršininkas gen. št. plk. Kazys Sprangauskas; ant žirgo 1-ojo artilerijos pulko vadas plk. Alfonsas Sklėrius. Panevėžys, 1935-1936 m.
Lietuvos kariuomenės 1-ąjį artilerijos pulką, išsirikiavusį Laisvės aikštėje, apžiūri 1-osios pėstininkų divizijos vadas ir Panevėžio įgulos viršininkas gen. Stasys Pundzevičius ir 4-ojo pėstininkų LK Mindaugo pulko vadas gen. št. plk. Kazys Sprangauskas. Panevėžys, 1935-1936 m.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko karininkai ir kariai poligone. Iš kairės: 4-as plk. Alfonsas Maksimaitis, 7-as ltn. Povilas Simonaitis. XX a. 4 deš.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko kareivių priesaika. Panevėžys. Bučiuoja patrankos vamzdį. XX a. 4 deš.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko kareiviai priesaikos metu. Panevėžys, XX a. 4 deš.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko, 4-ojo pėstininkų Lietuvos karaliaus Mindaugo pulko ir Divizijos štabo karininkai su žmonomis gen. Ltn. Prano Tamašausko išleistuvėse. Pirmoje eilėje iš kairės 3-ias kpt. Antanas Maksimaitis. Antroje eilėje iš kairės 1-as plk. ltn. Jonas Andrašiūnas. Trečioje eilėje iš kairės 2-as plk. Viktoras Giedrys, 4-as gen. ltn. P. Tamašauskas, 5-as plk. Vaclovas Žadeika, 7-as gen. ltn. Stasys Pundzevičius, 9-as gen. ltn. Mikas Rėklaitis. Viršutinėje eilėje iš dešinės 2-as plk. Petras Daukšys, 6-as karo kapelionas Vilius Balandis. Panevėžys, 1936 m. Fot. J. Zitkus.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko kariai prie Kalėdinių pietų stalo. Panevėžys, XX a. 4 deš. Foto I. Frido.
Lietuvos kariuomenės karo kapelionas laiko mišias 1-ojo artilerijos pulko teritorijoje. Panevėžys, XX a. 3-4 deš.
Lietuvos kariuomenės 1-osios pėstininkų divizijos vadas ir Panevėžio įgulos viršininkas gen. Stasys Pundzevičius stebi 1-ojo artilerijos pulko paradą Laisvės aikštėje. Jam iš kairės 1-as 1-ojo artilerijos pulko vadas plk. Ltn. Alfonsas Sklėrius, 3-ias 1-osios pėstininkų divizijos štabo Panevėžyje viršininkas gen. št. plk. Kazys Sprangauskas. Matosi užrašas „Kirpykla“. Panevėžys,  1935-1936 m.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko paradas Laisvės aikštėje. Iš balkono centre paradą stebi ir priima 1-osios pėstininkų divizijos vadas ir Panevėžio įgulos viršininkas gen. Stasys Pundzevičius. Panevėžys, XX a. 3-4 deš.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko karių priesaika. Panevėžys. Fot. A. Patamsio. 1935-1940 m.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko kariai priesaikos metu bučiuoja kryžių. 1-as iš kairės stovi pulko vadas plk. Alfonsas Skirius. Iš dešinės, prie prancūziškos M 1897 m. modelio 75 mm lauko patrankos 2-as stovi kpt. Antanas Maksimaitis. Panevėžys, 1935-1940 m. Foto A. Patamsio.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko karininkai ir kareiviai. Antroje eilėje iš kairės: 2-as sėdi ltn. Česlovas Kanteika, 4-as kpt. Vladas Pioravičius, centre pulko vadas plk. Alfonsas Sklėrius, 7-as kpt. Antanas Maksimaitis (Maksimavičius). Panevėžys, 1935-1936 m.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko artileristai prie prancūziškos 75 mm M1897 modelio lauko patrankos. Panevėžys, 1935-1940 m.
„1-as Artilerijos pulkas, 1921–1926“. Vinjetėje yra 34 portretinės nuotraukos. 1926 m.
Lietuvos kariuomenės sporto prizai. Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko sportiniai prizai. Ant stalo stovi trys taurės ir dvi figūrinės kompozicijos. Iš Benedikto Narydo archyvo. Kpt. Benediktas Narvydas (1906–1992) tarnavo Atskirosios artilerijos grupės 1-oje baterijoje, 1940 m. buvo 1-ojo artilerijos pulko 21-osios baterijos vadas. 1941 m. Pabradėje suimtas ir ištremtas, kalintas. 1953 m. grįžo į Lietuvą. 1991 m. suteiktas dim. plk. ltn. laipsnis. Kaunas, XX a. 3 deš.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko paradas Tautos šventės metu. Parado metu žygiuoja 1-ojo artilerijos pulko 4-a baterija. Tribūnoje, Gubernatoriaus valdybos pastate, stovi 1-as iš kairės 7-ojo pėstininkų Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio pulko vadas plk. Petras Genys. Matyti paradą stebinti minia žmonių. Klaipėda, 1926 m. gegužės 15 d.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko kariai. Grupė karių su ekipuote dvaro teritorijoje. Apie 1922 m.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko 6-osios baterijos kariai. Grupė karių su ekipuote  ir patrankoms (ant vienos jų matyti vardas „Vaidelytė“) Vladiškio dvaro teritorijoje. Trakų apskr., Stasiūnų k., 1920 m.
Lietuvos kariuomenės 1-ojo artilerijos pulko 3-iosios grupės kariai. Grupė artileristų Kupiškio kareivinių teritorijoje prie patrankų. Kupiškis, 1935-1940 m.