1923 m. Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vėliava

Minėdami Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, pristatome Vytauto Didžiojo karo muziejaus Istorinių daiktų rinkinyje saugomą unikalią muziejinę vertybę – 1923 m. Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto vėliavą.

Vėliava– trispalvė,  pasiūta iš žalios, baltos ir raudonos spalvų vienodo pločio skirtingų faktūrų audiniojuostų. Baltoje juostoje juodais dažais atspaustas užrašas „Vyr. M. L. Gelbėjimo Komitetas / Klaipėda 1923 m. sausio 9d.“

Į muziejų vėliava atkeliavo netrukus po šio Lietuvos valstybei istoriškai reikšmingo įvykio. 1922–1933 m. Eksponatų registracijos knygoje (III) ji įtraukta 5 numeriu, užrašu „Klaipėdos sukilėlių vėliava“. Vėliava buvusi su kotu, dažytu aukso spalvos dažais, deja, kotas neišlikęs. Kas perdavė vėliavą muziejui, įrašų nėra, tačiau galima spėti, kad tai buvo majoras Juozas Šarauskas, dalyvavęs Klaipėdos sukilimo operacijoje slapyvardžiu „Juozapaitis“, aktyviai veikęs LŠS, bei dirbęs Karo muziejuje konservatoriumi. Vėliau ši vėliava eksponatų sąrašuose jau figūravo pavadinimu „Klaipėdos krašto vėliava“.

Vyriausias Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas buvo įkurtas 1922 m. gruodį ir būrė žymius Klaipėdos krašto lietuvių visuomenės veikėjus: Martyną Jankų, Jurgį Lėbartą, Joną Vanagaitį, Jurgį Strėkį, Vilių Šaulinskį, Jurgį Brūvelaitį. 1923 m. sausį komitetas vadovavo Klaipėdos sukilimui, inicijavo Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. Savo veiklą komitetas baigė 1925 m. jau kaip Klaipėdos lietuvių visuomeninė organizacija.