2024 m. balandžio tema – karveliai ir oro paštas (I dalis)

Karveliai, kaip ryšių palaikymo priemonė, buvo naudojami nuo pat antikos laikų. Instinktas rasti kelią namo ir suvokti kryptį, ypač geras regėjimas ir puiki atmintis, lengvas transportavimas, greitis (apie 90 km/h – jie yra greitesni už bėgiką, dviratininką ar žmogų ant žirgo), gebėjimas prasiveržti per apkasus ar ugnies zoną, maisto sąnaudos ir tai, kad jie nėra lengvai atitraukiami nuo savo užduoties (priešingai nei kariniai šunys), lėmė karvelių pranašumą, darė juos patrauklia gyvąja ryšių palaikymo priemone. Vokietija pirmoji (1874 m.) įkūrė kariuomenės karvelių paštą ir visose tvirtovėse įsteigė karvelides. Vėliau pašto karvelius įsigijo Prancūzijos ir kitų Europos šalių kariuomenės. Šie paukščiai ypač buvo naudojami Pirmojo pasaulinio karo metais.

Lietuvos kariuomenėje pirmąjį karvelyną 1923 m. įkūrė Šarvuočių rinktinės leitenantas Vladas Ivanauskas. Jis savo lėšomis jį pastatė ir daugiau kaip trejus metus išlaikė. 1926 m. gavo pirmą avansą lesalui pirkti. Vėliau V. Ivanauskas apie 70 karvelių padovanojo Krašto apsaugos ministerijai, taip buvo pradėtas steigti kariuomenės pašto karvelynas.

XX a. 3 deš. į centrinį Lietuvos kariuomenės karvelyną buvo pradėti teikti geros išvaizdos ir paštui tinkami karveliai, juos dovanojo gyventojai. Vėliau buvo įsigyta pašto karvelių Šilutėje, iš pono Sitkaus, jis Pirmojo pasaulinio karo metais rusų fronte buvo  karvelių stoties viršininkas ir demobilizuotas parsivežė keletą porų. Taip pat atklysdavo lenkų, vokiečių kariuomenių pašto karvelių. 1931 m. Lietuvos kariuomenės karvelynuose lenkų pašto karvelių buvo apie 25 %.

1931 m. Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo valdyba karvelynus susistemino, nustatė jų dislokacijos vietas, suskirstė kategorijomis. Centrinis karvelynas buvo B kategorijos (veikė Kaune Šarvuotųjų automobilių kuopoje), vietiniai (nuolatiniai, stacionarūs) karvelynai – C kategorijos (buvo devyni: veikė Ukmergėje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje, Jonavoje, Alytuje, Kėdainiuose ir Kaune 3-iajame artilerijos pulke) bei D ir E (du) kategorijos. Centrinis B karvelynas galėjo išsiųsti po 200, vietiniai C – 90, D – 70 ir E – 40 pranešimų[1]. Taip pat buvo penki paslankūs (kilnojamieji) karvelynai, galintys išsiųsti iki 24 pranešimų. Karvelynai turėjo po motociklą ir dviratį: jais karveliai buvo gabenami į užduoties vietą. Paslankiam karvelynui priklausė tik vienas dviratis.

[1] Mjr. Edvardas Vasiliauskas, Lietuvos kariuomenės lygmens ryšių vienetai 1935–1940 m., Karo archyvas, 2022, t. 37, 127 p.

Ar žinojote: 1943 m. Jungtinėje Karalystėje buvo įsteigtas medalis gyvūnams „Dickin“, kuriuo pagerbiamas gyvūnų darbas Antrojo pasaulinio karo metu. Jį įsteigė Maria Dickin, veterinarijos labdaros organizacijos įkūrėja. 1943–1949 m. šiuo medaliu buvo apdovanoti 54 gyvūnai – 32 karveliai, 18 šunų, 3 žirgai ir 1 katė.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių vertybės.