2024 m. kovo tema – Lietuva NATO gretose

Pietryčiuose nuo mūsų dunda artilerijos šūviai, žūsta kariai ir civiliai, griaunami miestai ir verda nuožmi kova prieš tironiją, neteisybę ir kraugerystę. Kova už laisvę, nepriklausomybės išsaugojimą ir meilę savo kraštui. Didvyriškas, narsus ir įkvepiantis ukrainiečių priešinimasis didesniam priešui išlaiko viltį, kad teisinga kova už sau priklausančias vertybes sulauks pergalingos baigties ramybės. Šią kovą ir viltį išlaikytų, sustiprintų ir kardinaliai keistų Ukrainos prisijungimas prie stipriausio ir patikimiausio karinio aljanso, kurio šeimoje pluša ir Lietuva su sava kariuomene. Matydami ukrainiečių vargus, užklupus daugybę metų ir mus stekenusiam priešui, neišvengiamai susimąstome, keldami klausimą – o kas jeigu…? Jeigu prieš 20 metų nebūtume priimti į šią karinę sąjungą, tapusią patikimiausiu saugumo garantu, ar šiandien nebūtume ištikti ukrainiečių likimo, ar nebūtume dar kartą praryti plėšrių okupacijos nasrų ir ar vis dar būtume laisvi?

Išsivadavus po pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos, iškart suskubome rūpintis savo saugumu, suprasdami, kad vieną griuvusią imperiją netruks pakeisti kita, kelsianti neteisėtus reikalavimus perimti savo pirmtakės valdytas zonas. Jau 1991 m. Lietuva prisidėjo prie Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos, po trejų metų – prezidentas Algirdas Brazauskas nusiuntė NATO generaliniam sekretoriui laišką su Lietuvos pageidavimu tapti NATO nare ir paskelbė pareiškimą dėl Lietuvos narystės NATO, o 1997 m. įsteigta Lietuvos misija prie NATO. Metais anksčiau siekis tapti NATO nare iškeltas kaip prioritetinis užsienio politikos ir nacionalinio saugumo garantavimo tikslas. Palaipsniui stiprinama kariuomenė buvo ruošiama narystei stipriausiam kariniam aljansui. Visi šie žingsniai rodo užtikrintą Lietuvos pasiryžimą žingsniuoti vakarietišku keliu ir kartu su sąjungininkais sudaryti galingą politinę ir karinę jėgą, atgrasančią piktavališkas užmačias pulti laisvas ir nepriklausomas valstybes.

Visi politiniai, diplomatiniai, kariniai, ekonominiai ir kt. žingsniai galiausiai pergalingai atvedė prie šio gyvybiškai svarbaus laimėjimo. 2004 m. kovo 10 d. Lietuva pasirašė ir ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį, o kovo 29 d. tapo visateise NATO nare. Tą pačią dieną Šiaulių oro uoste nusileido pirmieji du Belgijos karališkųjų oro pajėgų naikintuvai „F-16 Fighting Falcon“ ir nuo tos akimirkos pradėjo vykdyti NATO Baltijos oro policijos misiją. Netrukus, balandžio 2 d., prie NATO būstinės Briuselyje pirmą kartą suplevėsavo ir Lietuvos vėliava. Lietuvos kariai aktyviai jungiasi į NATO tarptautines misijas, siekiančias taikos, tvarkos ir saugumo neramumų, terorizmo ir karinių konfliktų purtomuose pasaulio taškuose. Šiandien Lietuvoje veikia ir vienas iš NATO padalinių – Energetinio saugumo kompetencijos centras. Per visus metus nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo rodėme pastangas vaduotis nuo sovietinio režimo skriaudų, atsilikimo ir niūrios pilkumos. Taip pat per oficialius 20 metų, kai esame NATO nariai, nesustojame stiprinti savo karinių pajėgų, vykdyti savo įsipareigojimus bendrai aljanso politikai ir rodyti pasiryžimą kartu su sąjungininkais gintis nuo priešiškų grėsmių.

Grįžkime prie šiandieninės Ukrainos padėties… Ji ne tik didvyriškos kovos, ryžto ir narsos pavyzdys. Ji taip pat pavyzdys, alternatyvus atspindys to, ko mes, Baltijos šalys, likusi Vidurio Rytų Europa būtu sulaukusi, jei ne stipriausias įmanomas saugumo garantas – NATO. Nenustokime visais įmanomais būdais remti kovojančių ukrainiečių. Tokiu būdu remiame ne tik juos, bet ir teisingumą, laisvę, galimybę kurti dorą ir saugų pasaulį. NATO – kaip tik tokio pasaulio siekiamybė ir džiaugiamės būdami šios šeimos dalimi. Šį džiaugsmą reiškiame ir paroda „Kartu mes esame stiprūs“. Ateikite, apžiūrėkite parodą ir pasidžiaukite kartu, kad NATO dėka gyvename saugiau, nors ir neprarandame budrumo, stengdamiesi rasti būdų ir jais padėti grobuoniškai užpultiems ir kovojantiems už savo laisvę.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės ir MPB „Geležinis Vilkas“ vadai. Iš kairės plk. ltn. Sebastianas Hebischas, MPB „Geležinis Vilkas“ vadas plk. Mindaugas Petkevičius, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupės vadas plk. ltn. Hagenas Ruppeltas, 2021 m.