2024 m. sausio mėnesio tema – žiema (II dalis)

Karyba ir rogės. 

Iki XX a. žmonės turėjo glaudų santykį su juos supančiu pasauliu. Kasdienė priklausomybė nuo natūralaus kraštovaizdžio ir sezoninio ciklo įvairovės lėmė žmonių buitį, laiko suvokimą, ūkinę ir socialinę veiklą, teritorinį pasiskirstymą, gyvenviečių tipus ir, nenuostabu, – karybos būdą.

Lietuva, kaip ir ją supantis arealas, paveldėjo ledynmečio suformuotą kraštovaizdį, kurį anksčiau sudarė ne tik mums įprastos ežerų ir upių išraižytos šiandienos derlingos žemės, bet ir žymiai didesni miškų, krūmynų ir pelkių plotai. Vandens telkiniai ir didesnės pelkės dažnai apsunkindavo kelionę ar net visiškai neleisdavo judėti, tačiau tokioms kliūtims įveikti buvo surastas gana paprastas sprendimas – rogės.

Iš „Eiliuotosios Livonijos kronikos“ žinome, kad Lietuvos kariai jau XIII a. vykdavo į tolimus karo žygius žiemos metu rogėmis. Užšaldavo upės, ežerai, pelkės ir net dalis pačios Baltijos jūros. Dėl atšiaurių sąlygų lietuviai galėjo lengvai judėti rogėmis ir manevruoti nuolat užmirkusiame, tačiau dėl šalčio laikinai užšalusiame plote, kuris kito sezono metu galbūt būtų neįveikiama kliūtis. Be to, kad buvo manevringos, rogės taip pat pasitarnavo transportuojant karo grobį ar net statant kliūtis priešų kariams. 1270 m. vasario 16 d. ant užšalusios Baltijos jūros Muhu sąsiaurio ledo Lietuvos kariams, grįžtantiems iš antpuolio į Saaremos salą, kelią pastojo Livonijos ordino pajėgos. Lietuvos kariai iš visų pusių apsistatė rogėmis, vėliau išsirikiavo priekyje rogių ir laukė galimo priešo puolimo. Priešui pradėjus pulti, lietuviai staiga pasitraukė už užtvaros, į kurią įsirėžė ordino riteriai. Priešo kariams įsipainiojus į užtvarą iš pradžių buvo subadyti jų žirgai, o po to nukauta nemaža dalis riterių. Taip jau pačioje kautynių, kurias vėliau laimėjo lietuviai, pradžioje buvo pakirstas Livonijos ordino riterių kovingumas.

Anot XIII a. vokiečių kronikininkų, lietuviams buvo būdinga naudoti roges karo žygiuose, kaip transportą ir gynybos priemonę.

Suprantama, jog to viduramžių rogių karybos vaizdų neišliko, tad rogių temą iliustruojame naujesnėmis nuotraukomis iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių.