Karo technikos ekspozicijoje sužibo Sausio 13-osios minėjimo renginys
Sausio 13-osios vakarą Karo technikos ekspozicijoje laužo šviesoje suspindo „Laisvės liepsna“ renginys, skirtas sausio 13-osios 31-osioms metinėms paminėti.
Karo technikos ekspozicijoje buvo prisiminti Sausio 13-osios įvykiai ir tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę. Laisvės gynėjų dienai skirto renginio „Laisvės liepsna“ metu logistikos aikštelėje buvo inscenizuotos Sausio 13-osios išvakarių akimirkos: riaumojo karo muziejaus darbuotojų užvestas šarvuotis, iš garso kolonėlių skambėjo šalia Vilniaus televizijos bokšto sklidę šūvių, tankų garsai, laisvės gynėjų šauksmai, renginio metu buvo panaudota ir pirotechninė įranga.
Laisvės gynėjų dienai skirtame renginyje savo prisiminimais apie 1991 m. sausio 13-osios įvykius su lankytojais pasidalino LŠS Vytauto Didžiojo 2-osios rinktinės vadas Vytautas Žymančius. Jis teigė, jog „Laisvės liepsnos“ renginys jam priminė sausio 13-osios vakarą, kai žmonių jūra stovėjo prie Parlamento, buvo prie televizijos bokšto ar kitose savivaldybėse: „Kada aš atsidūriau prie parlamento (kelias naktis praleidau ten), labai norėjau į vidų. Kada papuoliau į parlamentą, man ašara byrėjo per skruostą, matant per langą žmonių jūrą, kurie ten mus saugojo… Tą vakarą buvo tyla ir nežinomybė, o tą tylą sudrumstė šūviai, tankų burzgesys, ir tie, kurie buvo prie televizijos bokšto, tą baisumą patyrė. Lenkiu galvą žemai prieš tuos, kurie išėjo anapilin, prieš tuos, kurie nukentėjo, prieš tuos, kurie buvo tą naktį ir petys petin kovojo už laisvę“.
Sausio 13-osios minėjimo Karo technikos ekspozicijoje metu iškilmingai šalių priesaiką davė Didžiojo 2-osios rinktinės šauliai, o pasižadėjimą tarnauti Tėvynei sakė jaunieji šauliai, o juos palaikė susirinkę šeimos nariai ir draugai. Kartu su augintiniais ir mažaisiais atėję lankytojai minėjimo metu vaišinosi karšta arbata, taip pat klausėsi folkloro ansamblio „Kupolė“ atliekamų patriotinių dainų.
„Laisvės liepsna“ metu lankytojai laužo šviesoje tarpusavyje keitėsi savo prisiminimais, tarp jų savo patirtimi taip pat dalinosi europarlamentaras Liudas Mažylis, kuris sausio 13-osios įvykių metu buvo Kauno miesto tarybos narys. Kaip pasakojo europarlamentaras, žinios apie galimą agresiją jau girdimos gruodžio pabaigoje, todėl tuomet savivaldybė parengė planą, pavykusį sausio 13-osios išvakarėse: „Kaune miesto tarybos deputatai buvo pasiskirstę tam tikrais atsakomybės taškais ir buvo toks planas (kurio ne kiekvienas tuo metu žinojo) – ginti Kauno ir Kauno regiono objektus, susijusius su televizija ir transliacija. Aš ir dar vienas mano kolega budėjome Kauno „Laiko“ redakcijoje. Pasistatę televizorių, mes stebėjome įvykius Vilniuje ir tik matome, kad ateina ten baisus kaži koks desantininkas ir išjungia viską – nebelieka nieko. Niekas kaip reikiant dar nežinojo, kas vyksta, nes televizorius tuo metu dar nieko netransliavo. Kadangi kompiuterių nebebuvo (visus išvežėme iš redakcijos), aš pradėjau rašyti rašomąja mašinėle – spausdinau visomis valandomis informacinius lapelius ir kabinau juos prie redakcijos durų, kurios buvo šalia savivaldybės. Kiek žinių gaudavome, tiek pasidalindavome. Mums atrodė labai svarbu neskleisti panikos ir objektyviai informuoti“.
Kaip ir prieš 31-erius metus, mes prisimename, kokia stipri gali būti tautos drąsa ir vienybė. Tai laikas, kai tūkstančiai žmonių stojo prieš tankus ir kulkas kovodami už savo Laisvę bei įrodydami visam pasauliui tautos tvirtybę. Laikas ištrina daugelį dalykų, bet sausio 13-osios įvykiai išlieka tautos atmintyje. Karo muziejus kartu su visa tauta prisimena, kodėl esame laisvi.