Diskusija su Jón Baldvin Hannibalsson – „Silkė, menkė ir banginis: ir maži gali būti galingi“

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, 1990 m. kovo 11 d. priėmusi aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, visam pasauliui paskelbė apie savo apsisprendimą būti laisviems ir nepriklausomiems. Tačiau teko nueiti ilgą ir sunkų kelią, kol atkurtą nepriklausomą Lietuvos valstybę pripažino kitos valstybės ir patvirtino, kad Lietuva yra vėl nepriklausoma. Pirmoji tai padariusi vakarų valstybė buvo Islandija. Kodėl ji buvo pirmoji? Koks žmogus stovi už šio sprendimo? Kodėl jis suteikė mums savo balsą ir paramą tarptautinėje arenoje, kai mūsų pačių balsai buvo nutildyti?

Jón Baldvin Hannibalsson knygoje „Silkė, menkė ir banginis: ir maži gali būti galingi“ susipažįstame su žmogumi, priėmusiu šį sprendimą. Islandijos užsienio reikalų ministras Jón Baldvin Hannibalsson iš pirmų lūpų pasakoja, kas vyko politiniuose užkulisiuose sovietų bandymo užgniaužti Lietuvos nepriklausomybės siekį metu ir iškart po to.

„Negalime teisintis, jog Baltijos šalių problema gali būti visiškai ignoruojama ar pamiršta tam, kad nekiltų pavojus mūsų taikos procesui. Štai kokia yra paprasta tiesa: žmogaus teisės ir tautų teisės yra neperskiriamos“, – rašoma Jón Baldvin Hannibalsson knygoje.

Apie Jón Baldvin Hannibalsson:

Jón Baldvin Hannibalsson – Islandijos politikas, diplomatas, ekonomistas, Vilniaus garbės pilietis, Vilniaus universiteto garbės daktaras. Studijavo Edinburgo, Stokholmo, Harvardo universitetuose. Aktyviai rėmė Lietuvos, Latvijos, Estijos pastangas atkurti nepriklausomybę, šį klausimą kėlė Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, NATO oficialiuose renginiuose. Iš karto po 1991 m. sausio 13-osios įvykių atvyko į Vilnių susipažinti su padėtimi ir išreikšti palaikymo. 1991 m. vasario 11 d. Islandija pripažino Lietuvos nepriklausomybę.