Išsaugota istorija. Sausio 13-osios įamžinimas Karo muziejuje

1990 m. kovo 11 d., po beveik pusę amžiaus trukusios sovietinės okupacijos, Lietuva atkūrė nepriklausomybę. SSRS vadovybė prieštaravo tokiam, jos idealistinės santvarkos įvaizdį griaunančiam, žingsniui. Kylanti įtampa karščiausią tašką pasiekė 1991 m. sausį, kai komunistinės valstybės ginkluotosios pajėgos užėmė svarbiausius Lietuvos objektus: Aukščiausiosios Tarybos, Vyriausybės, Spaudos rūmus, Radijo ir televizijos pastatus, Televizijos bokštą. Lietuvos Krašto apsauga dar tik kūrėsi, todėl esminę gynybos poziciją savo pačių iniciatyva užėmė jos atstovai: savanoriai, pasieniečiai, Krašto apsaugos departamento mokomasis junginys ir šauliai. Kaip ir Pirmosios Respublikos atveju, taip ir 1991 m. sausį, Lietuvos nepriklausomybės gynėjai neturėjo sistemingai paruoštos ginkluotės. Aptartųjų objektų gynybai ryžtingai nusiteikę lietuviai naudojo pačių atsineštus ginklus, kurių įprastomis sąlygomis ginkluotose pajėgose nepamatytume: metaliniai strypai, sportiniai ir medžiokliniai šautuvai, peiliai, benzino buteliai.

Kauno reikšmė valstybingumo išsaugojimui taip pat buvo didelė. Čia ne tik buvo saugomi svarbūs strateginiai objektai – Sitkūnų radijo stotis, Juragių radijo ir televizijos retransliacijos stotis, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Kauno miesto savivaldybė, Kryžių kalnelis, Kauno radijas ir televizija, telekomas ir kiti – bet Kaune būrėsi ir didelė dalis savanorių, kurie ne tik gynė minėtus objektus, bet vyko ir į Vilnių. Kaunas buvo ir tas miestas, kuris teikė visą informaciją per radiją ir televiziją, kai transliacijos iš Vilniaus nutrūko.

Nors po šių įvykių prabėgo dar tik 30 metų ir šios kovos liudininkų prisiminimai dar gyvi žmonių atmintyje, dalis pasiektą laimėjimą bylojančių reliktų saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Šiais eksponatais puoselėjamas lietuvių, dar kartą atsidūrusių grėsmingo išpuolio akivaizdoje, vieningumo, bendrystės ir drąsos išsaugojimas. Ginklų rinkinyje saugomi ir aptariamuose įvykiuose naudoti karinėms pajėgoms neįprasti ir improvizuoti ginklai. 2012 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos savanorių muziejus Karo muziejui perdavė savanorių, 1991 m. budėjusių Aukščiausiosios Tarybos rūmuose, ginklus. Krašto apsaugos ministro pavaduotojas Jonas Gečas perdavė perdirbtą pistoletą-kulkosvaidį PPS-43, o Rimas Bagdonas: 9 armatūros nuopjovas, plieno strypą, 4 metalinius vamzdžius. Kelios iš minėtųjų armatūros nuopjovų suvyniotos į popierių ar laikraštį. Verta išskirti, kad laikraštyje, kuriame suvyniota armatūra, perskaitoma antraštė „Kovosime su neobolševizmu“, todėl galima spėti, kad didelės reikšmės neturinčiam savotiško šaltojo ginklo apsukimui laikraščiu buvo pasirinktas taip pat kovinę dvasią žadinantis leidinys. Kapitonas A. Burokas perdavė armatūros nuopjovą, įstatytą į guminę žarną, bei guminę lazdą, o puskarininkis Eugenijus Žygaitis – plieno juostą. Taip pat perduoti šie Aukščiausiosios Tarybos gynyboje naudoti ginklai: I. Drakšaus naudotas savadarbis ginklas, padarytas iš vamzdžio ir medinės kaladėlės ir pritaikytas šaudyti 12-to kalibro medžiokliniais šoviniais, Bronislovo Juodaičio naudotas medžioklinis lygiavamzdis šautuvas Iž-17, Arvydo Pociaus (vėliau SKAT viršininkas) naudotas medžioklinis dvivamzdis šautuvas Iž-54, sportinė rapyra.

2017 m. birželio 6 d. Lietuvos šaulių sąjunga muziejui perdavė Vytautui Zenkui Aukščiausiojoje Taryboje 1991 m. sausio 11 d. išduotą civilinę dujokaukę GP-5 su krepšiu ir tvarsčiu. Šaulių sąjunga 2017 m. gruodžio 5 d. taip pat perdavė savanorių, budėjusių 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos rūmuose armatūros nuopjovą.

2011 m. rugsėjo 28 d. VDKM priėmė Kovo 11-osios akto signataro Algirdo Patacko asmeninius daiktus, naudotus 1991 m. sausio įvykių metu. Ginklų rinkinyje saugoma jo naudota diafragminė dujokaukė.

Galiausiai, muziejuje saugoma ir sportinis šautuvas TOZ-12-01, kuris priklausė Afganistano karo dalyviui Rimantui Ruzui ir buvo naudotas 1991 m. sausio įvykiuose.