Juozas Lukša. 2021 m. 100-ųjų gimimo metinių minėjimo renginiai
PIETŲ LIETUVOJE PARODUOMUOJU KARINĖS TECHNIKOS ŽYGIU PAGERBTAS KOVOJUSIŲ UŽ LAISVĘ ATMINIMAS
„Mes visi kartu ir esame NATO kariuomenė, kuri pasirengusi ginti savo valstybę, žmones, tačiau tam reikalingas žmonių pasitikėjimas, o ši diena ir vienija kariuomenę su visuomene. Dabar mes matome tik mažą kariuomenės ir sąjungininkų fragmentą, bet ji pakankamai moderni, kad galėtų atremti šiuolaikines grėsmes“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kreipdamasis į susirinkusiuosius Partizanų pagerbimo kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventėje Varėnoje, gegužės 15 dieną.
Ministras kartu prisiminė, kad už Lietuvą paaukojusių savo gyvybę žmonių skaičius yra nepaprastai didelis, o šiame krašte tūkstančiai dalyvavo rezistencijoje, rėmė ją. „Ši diena geriausias simbolis ir prisiminimas tiems, kurie padėjo galvas už Lietuvą“, – pabrėžė A. Anušauskas.
2021 m. gegužės 15 d., minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Varėnoje ir Lazdijuose Lietuvos kariuomenė organizavo karinės technikos žygį per Pietų Lietuvą. Žygio metu dviejuose miestuose paminėtas partizanų atminimas.
Sustojimų metu buvo prisiminti ir kovotojai už Lietuvos laisvę: pagerbiant šiais metais 100-metį galėjusiį minėti žuvusį partizanų vadą Juozą Lukšą – Daumantą, karo istorijos klubo „Partizanas“ narys, vilkintis tiksliai atkurta partizano Juozo Lukšos uniforma, perdavė vėliavą šiuolaikiniams Lietuvos kariams.
„Kariuomenė ir visuomenė – drįstu sakyti – esame viena. Mus vienija Tėvynė – mūsų namai, kuriuos esame pasiryžę saugoti ir ginti. Ir visai nesvarbu, kokiais būdais. Istorija parodė ir išmokė, kad nėra netinkamo būdo kovoti už laisvę. Svarbiausia – bendra dvasia ir ryžtas. Šį regioną kariniam žygiui pasirinkom ne veltui – čia kilę garsūs partizanų vadai, kurių sprendimai ir veiksmai, įtaka ir motyvacija nuvilnijo daug plačiau nei pietinė Lietuva. Taip šiandien jų vardas nuvilnijęs ne tik Lietuvoje, bet žinomas pasauliui,“ – sakė Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
Karinės technikos maršrutas driekėsi maršrutu Lazdijų–Varėnai. Žygyje dalyvavo daugiau nei 20 Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų technikos vienetų. Žygio metu koloną suformavo naujausia Lietuvos kariuomenės ir šiuo metu mūsų šalyje dislokuotų sąjungininkų technika: pėstininkų kovos mašina „Vilkas“, savaeigė lauko artilerijos haubica PzH 2000, vokiečių kovos mašina „Boxer“, Belgų kovos mašinos „Piranha“, šarvuotos žvalgybos mašinos, visureigiai ir kita technika.
Tradicija kartą per metus švęsti kariuomenės ir visuomenės dieną yra kilusi iš tarpukario Lietuvos, šios šventės paprastai vyksta trečiąjį gegužės savaitgalį. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje ši šventė atgaivinta 1993 metais ir kasmet vyksta vis kitame Lietuvos regione.
Daugiau nuotraukų KAM Facebook paskyroje
Nuotraukos iš pėsčiųjų žygio, skirto partizano Juozo Lukšos-Daumanto atminimui
Vyr. srž. sp. Ievos Budzeikaitės nuotrauka
PĖSČIŲJŲ ŽYGIS, SKIRTAS IŠSKIRTINIAM PARTIZANUI JUOZUI LUKŠAI-DAUMANTUI
„Juozas Lukša-Daumantas buvo išskirtinis partizanas. Šis žygis tegu tampa istorijos pamoka ir vyresniems, ir jaunesniems žygeiviams, taip pat – padėka tiems, kurie aukojo savo gyvybę dėl Tėvynės“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išlydėjęs pėsčiųjų žygio, skirto Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo ir 70-osioms žūties metinėms minėti, dalyvius.
Žygeiviai įveikė 18 km Prienų apylinkėmis, kurios mena Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės partizanus – Juozą Lukšą ir jo bendražygius. Žygio metu viename didžiausių Suvalkijos partizanų mūšių – Degimų kautynių – vietoje partizanų kovos paslaptis praskleidė Lietuvos kariuomenės viršila Ernestas Kuckailis, išsamiai tyrinėjęs Degimų kautynių vietovę, atradęs istorinių radinių joje, atkūręs kautynių eigą ir apie tai išleidęs knygą.
„Su Juozo Lukšos vardu siejama daugybė pačių įdomiausių istorijų, kurios pateko į Lietuvos partizanų istorijos aukso fondą: prasiveržimas pro geležinę uždangą, grįžimas į Lietuvą pačiu nepalankiausiu metu, legendomis ir įvairiausiais mitais apipintas jo veikla Lietuvoje paskutiniais metais iki žūties. Kalbėdami apie Juozą Lukšą kalbame apie visą lietuvių rezistenciją“, – kviesdamas pažinti šią išskirtinę asmenybę sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Nuotraukos aut. Giedrė Maksimovicz-Alkema
Daugiau nuotraukų KAM Facebook paskyroje
JUOZO LUKŠOS MOKYMO CENTRO KARIAI ATLIKO IŠSKIRTINĮ ŠUOLĮ
2021 m. birželio pradžioje baigėsi Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos (LKM) organizuotas Priverstinio parašiuto skleidimo šuolių kursas, jame dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro kariai. Paskutinę dieną kurso klausytojai drauge su Sausumos pajėgų vadu brigados generolu Raimundu Vaikšnoru atliko išskirtinį šuolį – desantavosi Degimų kautynių mūšio lauke (Prienų r.), taip pagerbdami žymaus Lietuvos partizano Juozo Lukšos-Daumanto atminimą.
Pasak LKM Parašiutinio rengimo centro viršininko majoro Audriaus Miečiaus, svarbiausias šio kurso tikslas – parengti Lietuvos kariuomenei karius, gebančius atlikti grupėje priverstinio parašiuto skleidimo šuolius su ekipuote pagal NATO standartus. Tinkamai parengti ir kasmet kvalifikaciją tobulinantys kariai yra visuomet pasiruošę kartu su sąjungininkų kariais atlikti karinę desantavimo užduotį – priverstinio parašiuto skleidimo šuolį į užduoties ar pratybų rajoną.
Savaitę trukusį kursą kariai pradėjo nuo teorinės dalies: susipažino su judėjimo aerodrome ir saugaus elgesio taisyklėmis, nagrinėjo Lietuvos kariuomenėje naudojamus desantinius parašiutus ir įrangą, analizavo ypatingus nusileidimo būdus, veiksmus orlaivyje pagal signalus ir komandas. Parengiamųjų treniruočių metu klausytojai išmoko taisyklingai iššokti iš lėktuvo ir saugiai nusileisti su visa žygio ekipuote ir skyriaus ginklais, greitai susipakuoti daiktus, surinkti parašiutą, pasitraukti iš nusileidimo zonos ir toliau vykdyti užduotį. Po teorinės dalies ir parengiamųjų treniruočių kursantai su jauduliu laukė keturių šuolių parašiutu Pociūnų aerodrome ir penktojo – proginio – Juozo Lukšos-Daumanto 100-osioms gimimo ir 70-osioms žūties metinėms paminėti.
Paprašytas pasidalyti savo emocijomis klausytojas vyr. ltn. Povilas Verbyla prisipažino, jog kone daugiausia fizinių jėgų prireikė paskutiniam šuoliui su kuprinėmis, o psichologiškai sunkiausia akimirka buvusi išgirdus instruktorių komandą „Bortas stoja, ruoškitės!“ Kario teigimu, proginis šuolis yra graži iniciatyva, skirta pagerbti J. Lukšą, jo bendražygius ir visus partizanus.
Šia prasminga iniciatyva džiaugėsi ir kitas kurso klausytojas vrš. Ernestas Kuckailis: „Man partizanų kovos yra svarbios dar ir dėl to, kad jose dalyvavo mano senelis, be to, pats skiriu nemažą laisvalaikio dalį partizanų kovų tyrinėjimams. Be abejonės, J. Lukša yra išskirtinė asmenybė, pasiaukojimo ir ištikimybės priesaikai pavyzdys“. Vrš. E. Kuckailis sakė dar gyvenantis tomis emocijomis, kai nusileidus ties Klebiškio mišku, netoli vietos, kur kūrėsi ir augo „Geležinio Vilko“ rinktinė, jį apėmė nepaprastas pasididžiavimo jausmas dalyvaujant tokiame atminimo renginyje.
„J. Lukšos pasiaukojimas ir meilė tėvynei įkvepia. Labai džiaugiuosi, kad man teko garbė atkartoti šio partizano šuolį ir nešioti Juozo Lukšos mokymo centro emblemą“, – jaudulio neslėpė vyr. srž. Inga Daunoravičienė.
Proginio šuolio metu po besileidžiančiu apvaliu desantiniu parašiuto kupolu pirmą kartą suplevėsavo didelė (2,5 x 4,5 m) istorinė Lietuvos vėliava.
Divizijos generolo Stasio Raštikio Lietuvos kariuomenės mokyklos informacija ir nuotrauka. Daugiau nuotraukų ČIA ir ČIA
JUOZO LUKŠOS-DAUMANTO 100-OSIOS GIMIMO METINĖS PAMINĖTOS JO GIMTOJOJE SODYBOJE
2021 m. rugpjūčio 14 d. Juodbūdžio kaime Prienų rajone vyko svarbiausias Juozo Lukšos metų renginys, minint partizano 100-ąsias gimimo metines.
„Juozo Lukšos nuopelnai rezistenciniam judėjimui yra didžiuliai, jis buvo vienas pirmųjų, kuris demaskavo agentus, įsiskverbusius į partizaninį judėjimą, ir už garsių patriotinių kalbų atpažino išdaviką“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „J. Lukša savuoju laiku padarė viską, ką galėjo, ir mūsų atmintis, gyvoji atmintis visą laiką turi būti budri. Tikiu, kad šis 100-mečio minėjimas įkvėps darbams Lietuvai, mūsų bendrai valstybei,“ – linkėjo ministras.
Juozui Lukšai-Daumantui buvo suteiktas Prienų miesto garbės piliečio vardas (po mirties). Garbės piliečio regalijas Prienų rajono savivaldybės meras Alvydas Vaicekauskas J. Lukšos žmonos Nijolės Bražėnaitės-Lukšienės-Paronetto valia perdavė saugoti Prienų krašto muziejui.
ATMINTIES IR PAGARBOS ŽYMUO – PAMINKLAS PARTIZANUI JUOZUI LUKŠAI-DAUMANTUI
2021 m. rugsėjo 4 d. Liubave, Kalvarijos savivaldybėje, minint Juozo Lukšos-Daumanto 70-ąsias žūties metines, atidengtas paminklas partizanų vadui, emisarui, rezidentui.
„Vienas ryškiausių Lietuvos partizanų Juozas Lukša-Daumantas pasižymėjo išskirtinėmis savybėmis ir įkūnijo visą Lietuvos rezistencinį judėjimą. Jis ne tik sugebėjo prasiveržti pro geležinę uždangą, bet buvo vienas pirmųjų rezistentų, demaskavusių į partizaninį judėjimą įsiskverbusius agentus. Nors okupantai nužudė Juozą Lukšą, bet tik nuo mūsų pačių priklauso, ar sugebėsime apsaugoti mūsų didvyrio garbingą atminimą“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, dalyvavęs paminklo atidengimo ceremonijoje.
Paminklas iškilo netoli tos vietos, kur J. Lukša, vykdydamas svarbią misiją – palaikydamas ryšį su Vakarais ir nešdamas žinią apie lietuvių tautos pasipriešinimą okupantams – kartu su bendražygiais ne kartą kirto Lenkijos ir Lietuvos sieną.
Ceremonijos metu išreikšdami pagarbą J. Lukšai ir visiems kovotojams už laisvę prie paminklo Tėvynei prisiekė ir pasižadėjo bei šauliais ir jaunaisiais šauliais tapo kelios dešimtys suaugusiųjų ir moksleivių.
„Esu tikras, kad šiandien, atėjus X valandai, mes taip pat nepristigsime narsos. Vedini ne vien pareigos ir meilės artimam, savo kraštui, bet ir kolektyvinės istorinės atminties. Atminties apie didžius vyrus bei moteris, miško brolius ir seses, kurie įveikė, rodos, ne tik žmogaus kūnui, bet ir dvasiai sunkiai pakeliamas naštas ir smūgius. Lenkiame galvas už jų darbus ir pamokas mums. Tas pamokas išmokome ir įsiminėme visam laikui“, – sveikindamas susirinkusiuosius sakė Lietuvos saulių sąjungos vadas plk. Albertas Dapkus.
Paminklas garsiam partizanui J. Lukšai iškilo trijų organizacijų – Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Kalvarijos savivaldybės glaudaus bendradarbiavimo dėka.
Paminklo atidengimo pagarbos ceremoniją atliko Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šauliai, atminties ženklą pašventino vyskupas Rimantas Norvila, renginyje grojo Lietuvos kariuomenės orkestras.
Renginyje taip pat dalyvavo, LR Seimo nariai, Lietuvos kariuomenės padalinių atstovai, apskrities miestų merai, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, šauliai, Kalvarijos savivaldybės gyventojai.
Nuotraukų aut. Valdas Kilpys/LŠS
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUJE ĮVYKO 100-OSIOMS JUOZO LUKŠOS GIMIMO METINĖMS SKIRTA KONFERENCIJA
2021 m. spalio 12 dieną Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyko 100-osioms Juozo Lukšos-Daumanto gimimo metinėms paminėti skirta konferencija. Sveikindama konferencijos dalyvius muziejaus direktorė Rita Malinauskienė kalbėjo apie ryžtą partizano, kurio net ir gyvenimas panašus į legendinį nusileidimą parašiutu, ir citavo patį J. Lukšą: „Jei nėra nieko, dėl ko verta numirti, tai lygiai nėra nieko, dėl ko verta gyventi“.
Kęstutis Lukša, Juozo Lukšos sūnėnas, akcentavo, kad nepelnytai mažiau minimi partizano Daumanto bendražygiai, kurie taip pat pasiaukojo.
Istorikė Greta Kučinskaitė pristatė kilnojamąją parodą „Laisvės architektas“. Įdomi detalė: Juozas studijavo architektūrą, baigiamasis jo darbas buvo „Lietuvos“ viešbučio Kaune projektas. Beje, J. Lukšą galima vadinti vienu pirmųjų NATO karių: jis net kelis kartus kirto SSRS sieną, mokėsi ir praktikavosi NATO šalių žvalgybos mokyklose, užmezgė ryšius su lietuviais emigracijoje, Vakarams skleidė žinias apie rezistencinę kovą Lietuvoje. 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdis paskyrė J. Lukšą savo atstovu užsienyje.
Garliavos Juozo Lukšos gimnazijos direktorius Vidmantas Vitkauskas pasidžiaugė ką tik išleista knyga „Juozas Lukša-Daumantas ir jo atminimo įamžinimas“. Ypač įdomu buvo išgirsti apie apie tai, kad galiausiai J. Lukša pasirinko tą kitą mylimąją – Lietuvą, ir kad Nijolė jo nestabdžiusi nei norėjusi perkalbėti, nes žinojusi, kad tai būtų suteikę kartėlio visam likusiam jųdviejų gyvenimui.
Dr. Aistė Petrauskienė iš Lietuvos nacionalinio muziejaus pasiūlė virtualioje erdvėje sukurti partizaninio karo žemėlapį, kuriame būtų svarbi ne tik vieta, bet ir pasakojimas. Dažnai susvarbinama tik žūties vieta, bet juk yra visas likęs gyvenimas: kautynės, rėmėjų namai, susitikimai, suvažiavimai, asmeninio gyvenimo įvykiai. Kur visa tai vyko? Visos tos vietos, net jeigu jos nėra išvaizdžios, yra iškalbingos: gal tik medis viduryje lauko, – jos turi savo istorijas. Gali būti pastatytas paminklas, bet jeigu su juo nėra susietas pasakojimas, tai tas paminklas nieko mums ir nesako. Pasakojimų žemėlapis padėtų suvokti partizaninės kovos mastą Lietuvoje.
Dr. Darius Juodis iš Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos atskleidė 1951 m. lietuvių desanto iš Vakarų užkulisius ir pristatė vieną iš labiausiai įslaptintų MGB agentūrinių bylų „Nieman“: šią bylą sudarė 27 bylos po kelis šimtus puslapių; įdomu, kad net ir užverbuotų asmenų biografijos nebuvo nei vienpusės, nei labai paprastos.
Kauno technologijos universiteto doc. dr. Ramūnas Skvireckas pristatė parodą „Daumanto būrys. Juozo Lukšos-Daumanto, Benedikto Trumpio-Ryčio ir Klemenso Širvio-Sakalo desanto uniformų ir ekipuotės rekonstrukcija“. Prelegentas papasakojo apie rekonstruotas amerikietiškas uniformas, taip pat apie daiktus, pargabentus desantu iš Vakarų ir konfiskuotus 1951 m. LTSR saugumo. Įdomi detalė: desantininkai nusileido tokiais pačiais parašiutais, kuriais amerikiečių kariai per Antrąjį pasaulinį karą nusileido didžiojo išsilaipinimo Normandijoje metu. „Kiekvienas desantininkas turėjo po pistoletą-kulkosvaidį su apkabomis ir po pistoletą su apkaba (Juozas Lukša ir Benediktas Trumpys-Rytis – belgų FN, Klemensas Širvys-Sakalas – „Valterį“), po 10 laikrodžių, 2000 dolerių ir 6000 rublių. Buvo apsirengę laisvomis amerikietiškomis kelnėmis, odinėmis striukėmis, į kurių apykakles buvo įsiūta po ampulę nuodų“ – informuoja vienas iš parodos stendų.
Po konferencijos galima buvo apžiūrėti parodas, pakalbinti prelegentus. Konferencija Vytauto Didžiojo karo muziejaus buvo organizuota minint Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus Juozo Lukšos-Daumanto metus.