Karininkų rengimas pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenėje

Balandžio mėnuo – puikus metas prisiminti Pirmosios Lietuvos Respublikos karininkų ruošimo kelią. Šį mėnesį įvyko 2 reikšmingi aukštojo karinio rengimo įstaigų atidarymai. Šias šventines progas skiria 11 metų. Per karininkų ruošimo specifiką matome ir bendrą Lietuvos Respublikos modernėjimą. Pažvelkime, kaip nuo paskubomis parengtų ir į kovų sūkurį sviestų karininkų žengėme iki savame krašte aukštąjį išsilavinimą užsitarnavusių inteligentų, nenusileidžiančių ir Vakarų aukštųjų karo mokyklų absolventams.

Žemesniojo rango karininkus suskubta ruošti jau prasidėjus žūtbūtinėms nepriklausomybės kovoms. 1919 m. sausio 25 d. įkurta Karo mokykla dėl neatidėliotino poreikio vadovauti jau kariaujantiems daliniams vos per kelis mėnesius paruošdavo karininkų laidą. Karininko laipsnį taip pat buvo galima gauti už pasižymėjimą mūšio lauke. Sudėjus šiuo skirtingus kelius, vedančius prie karininko laipsnio, matome nevienodą gabumų, išsilavinimo, pasiruošimo lygį, kas neišvengiamai kėlė sumaištį ir trikdė sistemingą kariuomenės veikimą. Nurimus aršiausiems mūšiams ir apgynus savo teisę būti nepriklausomiems, buvo galima ramiau spręsti aukštosios karo mokyklos klausimą.

Dar 1921 m. kovo mėnesį generalinis štabas leido įstatymų projektus, kuriuose numatyta balandžio 1 d. steigti Aukštuosius karininkų kursus. Štai čia prieiname pirmąją balandžio mėnesio minėtiną karininkų ruošimą žyminčią datą. Tiesa, dar kovo pradžioje pirmuoju kursų viršininku paskirtas gen. ltn. Maksimas Katchė, kuriam teko sunkiausia našta organizuoti kursus, sprendžiant visus akademinius ir buitinius uždavinius. Visas savo pastangas tobulinti kursus, kuriais būtų galima karininkus ruošti Vakarų Europos lygiu, paskyrė naujasis viršininkas, M. Katchę pakeitęs L. Radus-Zenkavičius. Pastarasis paruošė kursų statutą, kuris, pritarus Seimui, pagaliau pakeitė iki tol naudotą kursų įstatymo projektą.

1923 m. prezidentas Aleksandras Stulginskis išleido įsakymą, kuriuo aukštiesiems karininkų kursams suteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto vardą. Toks krikštas sietinas su siekiu turėti gabius ir didžius karininkus, išskiriant savybes, kuriomis pasižymėjo savo aukščiausią galybę pasiekusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas: „Siekiant ir mums dabartiniu laiku to, kad sukūrus mažą, bet stiprią ir sveikos dvasios kariuomenę reikia turėti ypatingai tinkamus vadus, tinkamai paruoštus savo aukštam tikslui pasiekti. Tas uždavinys šiuo laiku tenka, tarp ko kito, Aukštiesiems Karininkų Kursams, kurių rūpesčiu Lietuvos kariuomenė turi gauti viršininkų, tinkamų būti karo atžvilgiu D. L. K. Kun. Vytauto įpėdiniais.“

Tais pačiais metais išleidžiamas krašto apsaugos ministro įsakymas, kuriuo Aukštųjų karininkų kursų viršininko žinion perduodama ir jau anksčiau minėta karo mokykla. Tokiu būdu siekta išlyginti skirtingą karininkų paruošimą. Dar labiau prie aukštosios mokyklos statuso kursai priartėjo 1927 m., kai prisijungė Aukštuosius karo technikos ir Aviacijos kursus. Vis dėlto, šių žingsnių dar nepakako visavertiškam karininkų paruošimui, todėl tapo įprasta siųsti juos tobulintis ir įgauti dar aukštesnį išsilavinimą į užsienio aukštąsias karo mokyklas. Skirtingose šalyse karo mokslas neišvengiamai susietas su to krašto geografija ir kitomis tik tai vietai būdingomis specifikomis, kas lėmė ir skirtingas iš įvairių šalių grįžtančių mūsų karininkų žinias. Karininkų mokslinimas užsienyje be to buvo ir brangi investicija. Sudėjus šias aplinkybes, akivaizdžiai iškilo vietinės aukštosios karo mokyklos poreikis, kurios tikslu įvardinta: teikti karininkams aukštojo karo mokslo žinių ir kurti bei tobulinti karo mokslą ir jo duomenis taikyti mūsų krašto sąlygoms ir reikalams. 1932 m. balandžio 1 d., prie Aukštųjų karininkų kursų suorganizavus generalinio štabo skyrių, jau oficialiai galime kalbėti apie Lietuvos aukštąją karo mokyklą ir minėti dar vieną reikšmingą aukštojo karinio mokslo dieną, išaušusią balandžio mėnesį.

Šia trumpa Pirmosios Lietuvos Respublikos karininkų ruošimo apžvalga norėjosi išskirti kryptingą tobulėjimą šioje srityje, kuris prasidėjo skubotu ir neatidėliotinu bei kritiškai reikalingu karininkų ruošimu per 4 mėnesius Nepriklausomybės kovų metu, kai pastarieji iš karto vyko vadovauti karinėms formuotėms į aršius kovų frontus. Sparčiai modernėjanti Lietuvos Respublika akivaizdžiai tobulėjo ir karinio parengimo srityje. 1932 m. veiklą pradėjusi Vytauto Didžiojo Aukštoji karo mokykla savo rengiamais specialistais ir Lietuvos teritorijai pritaikytu kariniu parengimu vis sparčiau vijosi gilias tradicijas turinčias atitinkamas Vakarų Europos įstaigas. O visų svarbiausia, kad aukštąjį išsilavinimą įgijęs karininkas kėlė visos kariuomenės bei šalies prestižą bei savo išprusimu bei inteligentiškumu rodė pavyzdį likusiai visuomenei, kuriai tokia karininkų laikysena kėlė pasitikėjimą ir pasididžiavimą.

Aukštųjų karininkų kursų klausytojai, 1921 m. balandžio mėn. – 1923 m. lapkričio mėn.
Aukštųjų karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų klausytojai paskaitos metu, 1930 m.
Aukštųjų karininkų kursų I-oji laida, 1922 m. Aukštųjų karininkų kursų I-oji laida su kursų viršininku gen. Leonu Radum-Zenkavičiumi, sėdi centre ir dėstytojais. Pirmoje eilėje sėdi, iš kairės antras ltn. Matas Navytis – vienas Aukštųjų karininkų kursų organizatorių, Medicinos skyriaus vadovas, trečias kpt. Vladas Kurkauskas, ketvirtas plk. Aleksandras Bobinskis(?), penktas iš kairės plk. Konstantinas Žukas, septintas mjr. Brunonas Štencelis kursų v-ko padėjėjas ir mokymo reikalų vedėjas, devintas plk. Kostas Boleckis, vienuoliktas Leonardas Garbaliauskas. Stovi pirmoje eilėje iš kairės antras mjr. Mikas Rėklaitis, trečias ltn. Romualdas Vaitkevičius, ketvirtas vyr. ltn. Vladas Stanulis, penktas vyr. ltn. Jonas Bytautas, šeštas kpt. Viktoras Giedrys, septintas kpt. Juozas Šarauskas, devintas kpt. Aleksas Jansonas, dešimtas ltn. Povilas Alanta (Babickas), vienuoliktas ltn. Povilas Meškauskas, dvyliktas kpt. Vaclovas Biržiška – Kursų dėstytojas. Antroje eilėje iš kairės pirmas kpt. Adomas Virbalis, antras mjr. Antanas Jurgaitis, penktas ltn. Eduardas Berentas, šeštas ltn. Kazys Bražys, septintas kpt. Vaclovas Griganavičius, aštuntas ltn. Antanas Novickis. Trečioje eilėje iš kairės pirmas plk. ltn. Bronius Bilminas, antras mjr. Antanas Stapulionis, trečias pk. ltn. Vladas Skorupskis, ketvirtas kpt. Juozas Lanskoronskis, penktas kpt. Augustas Kynas, šeštas kpt. Kazys Dragūnevičius, septintas kpt. Bronius Ivanauskas, aštuntas kpt. Petras Tarasenka, dešimtas kpt. Juozas Vidugiris?, vienuoliktas kpt. Banys Jackus, dvyliktas kpt. Česlovas Vėderis. Ketvirtoje eilėje iš kairės antras kpt. Mečius Reikalas, trečias kpt. Pilypas Ignatavičius, ketvirtas kpt. Juozas Barzda-Bradauskas, penktas mjr. Stasys Bagdonas, šeštas kpt. Stasys Pundzevičius, septintas kpt. Juozas Plentas, aštuntas vyr. ltn. Juozas Balčiūnas.
Vytauto Didžiojo aukštųjų karininkų kursų klausytojai, 1938 m.
Vytauto Didžiojo karininkų kursų 1937 m. laida. Nuotraukos reverse įrašas: „1937-IX-1. III laida. Plk. ltn. Daukšys, maj. Vertelis, kpt. Bulika, kpt. Milius. kpt. Krištaponis. Leitenantai: Urniežius, Valiulis, Kazakaitis, Puknys, Adomonis, Levickis, Bliudnikas, Griškevičius, Nacickas, Truikauskas, Verksnys, Karalius, Vaitkūnas, Kilius, Janulaitis, Antanavičius, Michelevičius.”
Aukštuosius karininkų kursus baigusių grupė, 1922 m. Pirmoje eilėje antras iš kairės – būsimasis pulkininkas B. Gertus (1896–1973)
Aukštųjų karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų kūno lavinimosi skyriaus IV laidos karininkų grupė, 1926–1927 m. Sėdi iš dešinės: 2-as vyr. ltn. Jonas Petrauskas, 6-as ltn. Juozas Purelis. Stovi iš dešinės: 1-as ltn. Jonas Ščepavičius (Čeponis), 2-as ltn. Edvardas (Eduardas) Zakis, 3-ias ltn. Jonas Matusevičius (Matusonis), 4-as ltn. Zigmas (Zigmuntas) Stackis (Stakėnas), 5-as ltn. Sergiejus Paulavičius, 6-as ltn. Antanas Vedeika, 7-as ltn. Jonas Aleksandravičius (Aleksa), 9-as ltn. Petras Jaruševičius, 10-as ltn. Juozas Baliūnas
Vytauto Didžiojo karininkų kursų klausytojai Varėnos poligone, 1930 m. rugpjūtis
Vytauto Didžiojo artilerijos karininkų kursų klausytojai Varėnos poligone, 1930 m. rugpjūtis
Aukštųjų karininkų kursų Technikos skyriaus II laidos išleistuvės, 1928 m.
Aukštųjų karininkų kursų Topografjos skyriaus I laida, 1931 m. Iš kairės: mjr. Juozas Andrius, ltn. Antanas Staranevičius, ltn. Tomas Šiurna, ltn. Vladas Žiaurys, adm. ltn.Izidorius Liesis, kpt. Stasys Puodžius, neatpažintas, kpt. Klemensas Martinkus, neatpažintas, j.ltn. Balys Narbutas, j. ltn. Anicetas Vezbergas, ltn. Mečys Brazauskas, ltn. Verneris Lagenpušas, kpt. Povilas Krištopavičius, kpt. Serigejus Chamanskis, j. ltn. Petras Ambrazas, j. ltn. Vincas Abramikas
Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo karininkų kursų klausytojų rikiuotė, XX a. 4 deš.
Vytauto Didžiojo karininkų kursų artilerijos skyriaus III laidos vinjetė, 1930 m.
Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo karininkų kursų klausytojai, XX a. 4 deš.
Lietuvos kariuomenės karininkai Vytauto Didžiojo karininkų kursuose, 1934 m. Pirmoje eilėje sėdi antras iš kairės, gen. št. plk. ltn. Vladas Karvelis, kitoje pusėje gen. št. plk. Stasys Raštikis, prie lango – plk Liudas Butkevičius, antroje eilėje iš kairės, pirmas mjr. Leonas Rupšys, trečias – plk. ltn. Vincas Žilys, dešinėje pusėje, ketvirtoje eilėje, pirmas nuo tarpo – mjr. Mykolas Mačiokas (su barzda)
Vytauto Didžiojo karininkų kursų klausytojai Astravo dvaro teritorijoje, 1938 m.
Vytauto Didžiojo karininkų kursų klausytojai pratybų metu, 1937 m.
Vytauto Didžiojo karininkų kursų dalyviai Astravo dvaro teritorijoje, 1938 m. birželio 19 d.
Vytauto Didžiojo karininkų kursų klausytojai ant Dvareliškių kelto, 1937 m.
Vytauto Didžiojo karininkų kursų klausytojai prie Dvareliškių kelto, 1937 m.
Aukštųjų karininkų kursų lektorius prof. Liudas Vailionis, XX a. 3 – 4 deš.
Aukštųjų karininkų kursų Artilerijos skyriaus baigimo ženklas, įteiktas Kaziui Abarui (Abaravičiui), XX a. 3-4 deš. Sidabrinis, dengtas emale. Gamino J. Gerštyko graverių dirbtuvė Laisvės al., Kaune
Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyriaus II laidos karininkų pirmoji taktinių mokymų išvyka, 1935-1937 m.
Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyriaus II laidos karininkų pirmoji taktinių mokymų išvyka, 1935-1937 m.
Aukštųjų karininkų kursų Bendrojo skyriaus baigimo ženklas, įteiktas vyr. ltn. Vincui Žiliui, 1923 m.
Aukštųjų karininkų Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto kursų atestatas Nr. 7/191, įteiktas kpt. Leonui Rajeckui, 1924 m.
Lietuvos Respublikos ir Vokietijos kariuomenių karininkai prie automobilio šalia Aukštųjų karininkų kursų pastato, 1928 m.
Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyriaus II laidos karininkai klasėje, 1935-1937 m.
Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyriaus II laidos karininkai klasėje, 1935-1937 m.
Lietuvos kariuomenės Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyriaus II laidos karininkai klasėje, 1935-1937 m.