Pradžia / Naujienos / Karininkų rengimas pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenėje
Karininkų rengimas pirmosios Lietuvos Respublikos kariuomenėje
2024-04-23
Dalintis:
Balandžio mėnuo – puikus metas prisiminti Pirmosios Lietuvos Respublikos karininkų ruošimo kelią. Šį mėnesį įvyko 2 reikšmingi aukštojo karinio rengimo įstaigų atidarymai. Šias šventines progas skiria 11 metų. Per karininkų ruošimo specifiką matome ir bendrą Lietuvos Respublikos modernėjimą. Pažvelkime, kaip nuo paskubomis parengtų ir į kovų sūkurį sviestų karininkų žengėme iki savame krašte aukštąjį išsilavinimą užsitarnavusių inteligentų, nenusileidžiančių ir Vakarų aukštųjų karo mokyklų absolventams.
Žemesniojo rango karininkus suskubta ruošti jau prasidėjus žūtbūtinėms nepriklausomybės kovoms. 1919 m. sausio 25 d. įkurta Karo mokykla dėl neatidėliotino poreikio vadovauti jau kariaujantiems daliniams vos per kelis mėnesius paruošdavo karininkų laidą. Karininko laipsnį taip pat buvo galima gauti už pasižymėjimą mūšio lauke. Sudėjus šiuo skirtingus kelius, vedančius prie karininko laipsnio, matome nevienodą gabumų, išsilavinimo, pasiruošimo lygį, kas neišvengiamai kėlė sumaištį ir trikdė sistemingą kariuomenės veikimą. Nurimus aršiausiems mūšiams ir apgynus savo teisę būti nepriklausomiems, buvo galima ramiau spręsti aukštosios karo mokyklos klausimą.
Dar 1921 m. kovo mėnesį generalinis štabas leido įstatymų projektus, kuriuose numatyta balandžio 1 d. steigti Aukštuosius karininkų kursus. Štai čia prieiname pirmąją balandžio mėnesio minėtiną karininkų ruošimą žyminčią datą. Tiesa, dar kovo pradžioje pirmuoju kursų viršininku paskirtas gen. ltn. Maksimas Katchė, kuriam teko sunkiausia našta organizuoti kursus, sprendžiant visus akademinius ir buitinius uždavinius. Visas savo pastangas tobulinti kursus, kuriais būtų galima karininkus ruošti Vakarų Europos lygiu, paskyrė naujasis viršininkas, M. Katchę pakeitęs L. Radus-Zenkavičius. Pastarasis paruošė kursų statutą, kuris, pritarus Seimui, pagaliau pakeitė iki tol naudotą kursų įstatymo projektą.
1923 m. prezidentas Aleksandras Stulginskis išleido įsakymą, kuriuo aukštiesiems karininkų kursams suteikė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytauto vardą. Toks krikštas sietinas su siekiu turėti gabius ir didžius karininkus, išskiriant savybes, kuriomis pasižymėjo savo aukščiausią galybę pasiekusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas: „Siekiant ir mums dabartiniu laiku to, kad sukūrus mažą, bet stiprią ir sveikos dvasios kariuomenę reikia turėti ypatingai tinkamus vadus, tinkamai paruoštus savo aukštam tikslui pasiekti. Tas uždavinys šiuo laiku tenka, tarp ko kito, Aukštiesiems Karininkų Kursams, kurių rūpesčiu Lietuvos kariuomenė turi gauti viršininkų, tinkamų būti karo atžvilgiu D. L. K. Kun. Vytauto įpėdiniais.“
Tais pačiais metais išleidžiamas krašto apsaugos ministro įsakymas, kuriuo Aukštųjų karininkų kursų viršininko žinion perduodama ir jau anksčiau minėta karo mokykla. Tokiu būdu siekta išlyginti skirtingą karininkų paruošimą. Dar labiau prie aukštosios mokyklos statuso kursai priartėjo 1927 m., kai prisijungė Aukštuosius karo technikos ir Aviacijos kursus. Vis dėlto, šių žingsnių dar nepakako visavertiškam karininkų paruošimui, todėl tapo įprasta siųsti juos tobulintis ir įgauti dar aukštesnį išsilavinimą į užsienio aukštąsias karo mokyklas. Skirtingose šalyse karo mokslas neišvengiamai susietas su to krašto geografija ir kitomis tik tai vietai būdingomis specifikomis, kas lėmė ir skirtingas iš įvairių šalių grįžtančių mūsų karininkų žinias. Karininkų mokslinimas užsienyje be to buvo ir brangi investicija. Sudėjus šias aplinkybes, akivaizdžiai iškilo vietinės aukštosios karo mokyklos poreikis, kurios tikslu įvardinta: teikti karininkams aukštojo karo mokslo žinių ir kurti bei tobulinti karo mokslą ir jo duomenis taikyti mūsų krašto sąlygoms ir reikalams. 1932 m. balandžio 1 d., prie Aukštųjų karininkų kursų suorganizavus generalinio štabo skyrių, jau oficialiai galime kalbėti apie Lietuvos aukštąją karo mokyklą ir minėti dar vieną reikšmingą aukštojo karinio mokslo dieną, išaušusią balandžio mėnesį.
Šia trumpa Pirmosios Lietuvos Respublikos karininkų ruošimo apžvalga norėjosi išskirti kryptingą tobulėjimą šioje srityje, kuris prasidėjo skubotu ir neatidėliotinu bei kritiškai reikalingu karininkų ruošimu per 4 mėnesius Nepriklausomybės kovų metu, kai pastarieji iš karto vyko vadovauti karinėms formuotėms į aršius kovų frontus. Sparčiai modernėjanti Lietuvos Respublika akivaizdžiai tobulėjo ir karinio parengimo srityje. 1932 m. veiklą pradėjusi Vytauto Didžiojo Aukštoji karo mokykla savo rengiamais specialistais ir Lietuvos teritorijai pritaikytu kariniu parengimu vis sparčiau vijosi gilias tradicijas turinčias atitinkamas Vakarų Europos įstaigas. O visų svarbiausia, kad aukštąjį išsilavinimą įgijęs karininkas kėlė visos kariuomenės bei šalies prestižą bei savo išprusimu bei inteligentiškumu rodė pavyzdį likusiai visuomenei, kuriai tokia karininkų laikysena kėlė pasitikėjimą ir pasididžiavimą.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Privatumo politika