Karo medicinos tarnybos atvirų durų dienoje Muziejus kvietė susipažinti su karo (medicinos) istorija

Spalio 10 d., ketvirtadienį, muziejaus darbuotojai dalyvavo Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyboje vykusioje atvirų durų dienoje, skirtoje Krašto apsaugos dienai paminėti, kurioje kvietė moksleivius susipažinti, paliesti ir net užtaisyti Nepriklausomybės kovų ginklus, išbandyti inovatyvias edukacines programas. Moksleiviai turėjo galimybę pažaisti virtualios realybės žaidimus, pasukti galvą sprendžiant sudėtingus partizanų šifrus bei pamatyti ir nusifotografuoti su vienas svarbiausių kovų už Lietuvos laisvę menančiais kariu ir sesele. 

Apie karo mediciną Lietuvoje
Lietuvos karo medicinos ištakos siejamos su 1918 m. gruodžio 4 d., kai buvo įkurtas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos Sanitarijos skyrius. Sanitarijos skyriaus vedėju buvo paskirtas pulkininkas leitenantas, vėliau – brigados generolas Vladas Nagevičius.
Sanitarijos skyriui pirmiausia buvo pavesta organizuoti susirgusių ir sužeistų karių gydymą, kiek vėliau – įgyvendinti kariuomenėje sveikatos ir higienos reikalavimus, taikyti tam tikras profilaktines priemones.
1919 m. kovo 25 d. buvo pradėta kurti kariška kilnojamoji ligoninė Nr. 1 (Karo ligoninė), atlikusi centrinės Lietuvos kariuomenės gydymo įstaigos vaidmenį. Prie kiekvienos iš keturių divizijų 1919–1920 metais buvo įkurtos lauko ligoninės, Kaune pradėjo veikti I atskirasis lazaretas Šančiuose ir II atskirasis lazaretas Aukštojoje Panemunėje.
Įvykdžius karių demobilizaciją ir Sanitarijos skyriaus reorganizaciją Lietuvos kariuomenės sudėtyje 1926 m. liko viena Karo ligoninė, kuri tais pačiais metais buvo pavadinta dr. Jono Basanavičiaus vardu.
1927–1933 m. buvo atlikta ligoninės rekonstrukcija, po kurios dr. Jono Basanavičiaus karo ligoninė tapo viena geriausiai įrengtų ligoninių Lietuvoje. Be terapijos, ausų, nosies ir gerklės ligų, odos ir veneros ligų, chirurgijos, akių skyrių, ligoninė turėjo šias pagalbines įstaigas: vaistinę, rentgeno kabinetą, laboratoriją, prozektoriumą, patologinės histologijos kabinetą, dantų ligų kabinetą, hidroelektrinės terapijos skyrių. Karo ligoninė taip pat turėjo bažnyčią, medicinos biblioteką, atskirą ligonių biblioteką su skaitykla, radiją.
1941 m. birželio sukilimo metu dauguma karo medikų teikė medicinos pagalbą sukilėliams, o pokario partizaninio pasipriešinimo kovų metu sukurtuose medicinos padaliniuose daugiausia dirbo medicinos seserys bei sanitarai.
Karo medicinos tarnyba šiandien – antrines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis Karo medicinos centras Kaune ir Karių reabilitacijos centras Druskininkuose, šeši Pirminės karių sveikatos priežiūros centrai ir jų filialai Alytuje, Kaune, Klaipėdoje, Marijampolėje, Pabradėje, Panevėžyje, Radviliškyje, Rukloje, Šiauliuose, Tauragėje, Vilniuje, medicininės paramos vienetai, teikiantys medicininę paramą Sausumos, Karinių oro, Karinių jūrų pajėgų padaliniams. Lietuvos karo medicinos tarnybos Karo medicinos mokymo centras – Pabaltijo regiono karo medicinos mokymo lyderis, pelnęs aukštus įvertinimus iš gilias karo medicinos tradicijas turinčių šalių (Danijos, JAV ir kitų). Karo medikai užtikrina kariuomenės padalinių medicininę paramą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų (tarptautinėse operacijose), padeda valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremalių situacijų atvejais.