Karo muziejaus archeologijos rinkinys – atvira istorijos saugykla!

Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugoma daugiau nei  270 tūkstančių muziejinių vertybių, kurios kruopščiai prižiūrimos 9-iuose rinkiniuose. Vienas didžiausių ir vertingiausių – archeologijos rinkinys, pradėtas kaupti 1921 metais, kartu su muziejaus įkūrimu. Pirmasis muziejaus direktorius generolas Vladas Nagevičius buvo ne tik karininkas, bet ir archeologas. Būtent jo atlikti archeologiniai tyrinėjimai Vakarų Lietuvoje (Apuolės, Impilties piliakalniuose, Pryšmančių kapinyne) ir sudarė pagrindą Archeologijos rinkiniui.  

Šiuo metu fonduose saugoma virš 45 000 vnt. archeologinių radinių iš visos Lietuvos. Visi šie radiniai ypatingai svarbūs istoriniams tyrimams. Todėl viena iš muziejaus funkcijų ir yra ne tik išsaugoti, bet būti atviru muziejumi – bendradarbiaujant su archeologais, mokslininkais, akademine bendruomene, supažindinti visuomenę su turimomis vertybėmis ir jų atskleidžiamomis istorijos detalėmis.     

Be atliekamų nuolatinių tyrinėjimų, rengiamų parodų visuomenei, muziejinių vertybių skaitmeninimo ir viešinimo, rašomi straipsniai, knygos, įgyvendinami projektai. 2019 m. Eugenijaus Svetiko išleista knyga „Sargėnų kapinynas“, kurioje pirmą kartą Lietuvos archeologijos istoriografijoje pateikiama susisteminta ir išanalizuota visuminė šio kapinyno struktūrų ir radinių medžiaga. Ši knyga rengta glaudžiai bendradarbiaujant su muziejaus fondų saugotojais, kadangi visų archeologinių tyrimų metu rasti Sargėnų kapinyno radinių yra saugomi muziejaus fonduose. Svarbūs ir įgyvendinami projektai. Vienas tokių – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto įgyvendinamas projektas „I tūkstantmečio po Kr. vario lydinių metalurgijos ir technologijų progreso tyrimai visuomenės socio-ekonominės raidos kontekste“, kurio metu atliekami muziejuje saugomų Kalniškių, Nikėlų, Sargėnų ir Vilkų Kampo kapinynų bei Miežaičių lobio radinių tyrimai.

„Šio projekto esmė – ištirti I-ojo tūkstantmečio vario lydinius ir, nustačius technologinio proceso kaitą, apžvelgti, kaip jie keitė visuomenės socialinę struktūrą ir ekonomiką. Projektas įdomus ir tuo, kad bandoma nustatyti ir suvokti vario lydinių sudėtį, nes nėra šaltinių, kuriuose apie tai būtų kalbama. Tad džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su Lietuvos muziejais ir atsakyti į projekte išsikeltus klausimus“,- teigė projekto vadovė doc. dr. Audronė Bliujienė.

Archeologei antrino ir vienas projekto dalyvių Evaldas Babenskas  – „Mano indėlis į šį projektą – išsiaiškinti, kaip to meto juvelyrai gamino dirbinius, kaip atrodė jų įrankiai bei dirbtuvės. Svarbu tai, kad šie dirbiniai yra viena iš geriausiai išliekančių archeologinių dirbinių grupių. Todėl naudojant mikroskopus, galima atsakyti į daugelį klausimų, susijusių su minėtu laikotarpiu“.

Daugiau apie archeologijos rinkinį:

Pagrindinės archeologijos rinkinio dalies chronologija apibrėžiama nuo pirmųjų Lietuvos teritorijoje apsigyvenusių šiaurės elnių medžiotojų (maždaug XI tūkst. m. pr Kr.) iki valstybės susidarymo (XIII a.), taip pat yra eksponatų bylojančių apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos laikus. Akmens amžių mena titnaginiai ir kauliniai dirbiniai. Pirmąjį mūsų eros tūkstantmetį atspindi gausybė žalvarinių ir geležinių papuošalų, darbo įrankių ir ginklų. Išskirtini eksponatai yra iš II–XII a. Vidurio Lietuvos kapinynų (Marvelės, Veršvų, Graužių ir kt.), kurie pasižymi puošniomis ir gausiomis žirgų įkapėmis. Nepaisant to, kad tai yra Karo muziejus, archeologijos rinkinyje gausu ir priešistorinius laikus menančių eksponatų, atspindinčių to meto žmonių buitį ar amatus.