Karo muziejui perduotoje vertybėje: budėjimų tvarka ir svajonės apie laisvą Lietuvą

Atgimstančioje ir laisvėjančioje Lietuvoje pradėta gaivinti ir okupantų dusintą istorinę šalies atmintį. Todėl vienas iš ryškių Atgimimo laikotarpio vaizdinių yra sunaikintų Lietuvos valstybingumo paminklų atstatymas.

Amžininkai tikriausiai prisimena, kaip tais laikais įvairiuose Lietuvos miestuose, miesteliuose ir kaimuose atstatinėti Lietuvos Nepriklausomybės paminklai, paminkliniai kryžiai, tvarkomi Lietuvos karių kapai ir t.t.

Sąjūdžio dvasia ir čia geriems darbams įkvėpė ne tik didžiųjų miestų, tačiau ir provincijos gyventojus. Sąjūdis buvo visa apimantis ir įkvepiantis visuomeninėms iniciatyvoms.

Ryškus ir daugeliui lietuvių brangus paminklas yra Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Prieš daugiau nei šimtą metų „Laisvę“ sukūrė garsusis tragiško likimo skulptorius Juozas Zikaras.

1950 metų liepos 21 dieną sovietinės valdžios įsakymu „Laisvė“ buvo nugriauta. Laimei, išvežta į Soborą skulptūra išgyveno sovietmetį ir dabar mes galime gėrėtis Juozo Zikaro šedevro originalu.

Prasidėjus Sąjūdžiui, buvo pradėti ir „Laisvės“ atstatymo darbai. Mūsų dienas pasiekė įdomus pasakojimas, jog 1989-aisiais, kasant paminklo pamatui duobę, buvo rastas senojo pamato kampas – pagal jį buvo nustatyta tiksli paminklo vieta. Iškastoje duobėje buvo rastas ir lynas, kuriuo, manoma, buvo nuversta „Laisvė“.

Sausio 10 dieną, Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidarant parodą „Sąjūdžio Lietuva: žalios žolės galia“, mus pasiekė ir dar vienas reliktas – saugos budėjimo prie „Laisvės“ paminklo statybos žurnalas.

Žurnalas pradėtas pildyti 1989 metų sausio 6 dieną ir vestas iki vasario 16 dienos – tądien „Laisvė“ buvo atstatytas.

Įdomu tai, jog pirmajame puslapyje, prie budėjimo tvarkų aprašymo, nurodoma, kad „šis žurnalas istorijos dalis, todėl prašom įrašyti ne tik visus įvykius, surištus su paminklo apsauga, bet ir įdomius pastebėjimus.“

Todėl buvo registruojami ne tik pamainų pasikeitimai, tačiau budintieji įrašė savo pastebėjimų, aprašė jausmus laisvėjant Lietuvai.

Žurnalą Vytauto Didžiojo karo muziejui dovanojo Romualdas Zykus, buvęs Kauno Sąjūdžio aktyvistų  (vadinamųjų žaliaraiščių, palaikiusių tvarką Sąjūdžio mitinguose) koordinatorius.

Jei jūs turite išsaugoję su Sąjūdžiu susijusių nuotraukų, dokumentų, raiščių, vėliavų ar kitų reliktų, Vytauto Didžiojo karo muziejus juos mielai priimtų ir išsaugotų ateities kartoms, tyrinėtų, eksponuotų.

Daugiau apie laisvėjančią Lietuvą – parodoje „Sąjūdžio Lietuva: žalios žolės galia“, kurią šiuo metu galite apžiūrėti Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Vyresniems lankytojams tai bus puiki proga prisiminti tas dienas, jaunesniems – sužinoti apie unikalų Lietuvos istorijos reiškinį, išjudinusį plačiąją visuomenę siekti laisvės.