Karo muziejuje iškilmingai atidaryta Vytauto Landsbergio-Žemkalnio paroda

Balandžio 1-osios popietę Vytauto Didžiojo karo muziejuje atidaryta paroda „Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Lietuvą ginti ir statyti“. Parodoje pristatytas architekto, Nepriklausomybės kovų dalyvio, kariuomenės savanorio Vytauto Landsbergio-Žemkalnio palikimas, o prisiminimais apie tėvą dalinosi prof. Vytautas Landsbergis vyresnysis bei anūkė Birutė Landsbergytė.

Parodą aplankė ypatingi svečiai

„Jie buvo patekę į neįtikėtiną uraganinę priešo artilerijos ataką, gulėjo menkuose apkasuose, o aplinkui virė pragaras. Tai štai tokia yra mūšio naktis: tėtė guli prisiglaudęs kažkokiame tai įdubime, o greta jo guli baterijos kareivis, Lietuvos savanoris. Paėmęs už rankos tartum drąsina savo vadą, o gal pats irgi drąsinasi: „Ponas kapitone, ponas kapitone, Dievulis Lietuvos neišduos!“ Tėtei taip liko atmintyje tie žodžiai ir tikėjimas, kuris yra didžiulė jėga. Tas kareivėlis negalvoja, kaip jam gyvam likti arba kaip uždengti vadą savo kūnu, bet jis tiki ir dalinasi savo tikėjimu: „Dievulis Lietuvos neišduos!“ – taip apie savo tėvo patirtį kovos lauke balandžio 1-osios popietę Karo muziejuje pasakojo publicistas, visuomenės veikėjas, garbės daktaras, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras bei Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis.

Profesorius parodoje „Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Lietuvą ginti ir statyti“ dalinosi prisiminimais apie tėvo gyvenimą ir veiklą, o išskirtinėmis melodijomis klausytojus užbūrė Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos ir Juozo Gruodžio konservatorijos moksleivių Jorio ir Aušrinės koncertiniai numeriai. Parodoje apie senelį taip pat pasakojo muzikologė, pedagogė, V. Landsbergio-Žemkalnio anūkė Birutė Landsbergytė.

Parodos atidarymo Karo muziejuje metu gausi lankytojų minia galėjo iš arti pamatyti asmeninius architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio daiktus, o LRT laidų „7 Kauno dienos“ ir „Stop juosta“ kūrėjos Svetlana Gužauskienė ir Jurgė Pridotkaitė renginio dalyviams pristatė Vytauto Landsbergio Žemkalnio audio memuarus, paremtus autentiškais Vytauto Lansbergio-Žemkalnio atsiminimais. Renginio lankytojai pasibaigus parodos pristatymui taip pat turėjo galimybę pasiklausyti vienos iš penkių audio memuarų dalių – „Rusijos kariuomenės praporščikas ir nepriklausomos Lietuvos karininkas“.

„Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Lietuvą ginti ir statyti“ paroda V. Landsbergio-Žemkalnio asmenybę pristato per architekto ir kario prizmes: gynimo tema atskleidžiama per VŠĮ Landsbergių šeimos namai bei Lietuvos literatūros ir meno archyvo nuotraukas ir išlikusius Vytauto Landsbergio-Žemkalnio prisiminimus, o statymo motyvas – per instaliaciją. Dalindamasis prisiminimais apie tėvo karinį palikimą profesorius V. Landsbergis užsiminė, jog tėvas nemėgo karo: „Dar pasakysiu, kad nors mes čia kalbame apie jį kaip apie karininką, jam karas buvo nemiela, ir mes berniukai, aš ir Gabrys, niekada negaudavome kokių nors šautuvėlių, pistoletų – tokių žaislų mes neturėjom. Jis ne vieną kartą buvo užsiminęs apie karo baisumą, žiaurumą ir nežmoniškumą. Nors jam teko kariauti, jis niekada tuo nesididžiavo.“

Išskirtinis V. Landsbergio-Žemkalnio gyvenimo kelias

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (1893–1993 m.) – vienas žymiausių ir produktyviausių XX amžiaus lietuvių inžinierių architektų, modernizmo architektūros pradininkas Lietuvoje, suprojektavęs daug garsių, iki šiandien išlikusių pastatų Lietuvoje ir už jos ribų. 1925 m. baigė architektūros studijas Romoje. Po studijų sugrįžęs į Lietuvą projektavo: nuo paminklų, gyvenamųjų namų, ligoninių, kitų visuomeninės paskirties pastatų iki bažnyčių.

Būdamas 25 metų Vytautas Landsbergis-Žemkalnis nusprendė savo asmeninį tobulėjimą ir architektūros studijas laikinai sustabdyti ir stoti į Lietuvos gynėjų gretas. 1918 m. lapkričio 29 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, kur iškart gavo atsakingą užduotį – perimti Alytuje esančias kareivines ir jas perduoti besikuriančiai Lietuvos kariuomenei. Tų pačių metų gruodžio pabaigoje jis buvo paskirtas krašto apsaugos ministro Mykolo Velykio adjutantu, o 1919 m. kovą – 1-ojo artilerijos pulko 3-iosios baterijos jaunesniuoju karininku. 1919 m. lapkritį Vytautas Landsbergis-Žemkalnis dalyvavo Nepriklausomybės kovose su bermontininkais, pasižymėjo kautynėse dėl Radviliškio, todėl buvo apdovanotas Vyčio Kryžiumi su kardais, jis taip pat kovojo ir Dauguvos fronte.

1920 m. rugpjūtį kovojo fronte su Lenkijos kariuomene prie Seinų. Nors ten pateko į nelaisvę ir buvo kalinamas Vadovicų belaisvių stovykloje, laikėsi principingai. Ištrūkęs iš nelaisvės V. Landsbergis-Žemkalnis grįžo į Lietuvą, kur tęsė tarnybą – buvo paskirtas 1-osios haubicų baterijos vadu. 1922 m. balandį turėdamas kapitono laipsnį buvo paleistas į artilerijos karininkų atsargą, kadangi jis nusprendė, kad Lietuvą reikia ne tik ginti, bet ir statyti.

Paroda „Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Lietuvą ginti ir statyti“ Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks iki 2022 m. gegužės 1 d.

 

Parodos organizatorius: Vytauto Didžiojo karo muziejus

Partneriai: VŠĮ Landsbergių šeimos namai, Lietuvos literatūros ir meno archyvas

Parodos atidarymo šventės atlikėjai: Aleksandro Kačanausko muzikos mokyklos moksleivis Joris Mačiulis (mokytoja Nomeda Kukulskienė, koncertmeisterė Rita Kochanauskaitė) ir Juozo Gruodžio konservatorijos 12 kl. mokinė Aušrinė Butvydaitė (mokytoja Vilija Žilinskienė).