Karo muziejus paminėjo 100 metų jubiliejų

Prieš 100 metų, 1921 m. vasario 16 d., iškilmingai atidarytas Vytauto Didžiojo karo muziejus – Lietuvos kariuomenės istorijos saugotojas ir pilietiškumo puoselėtojas. Vieningai kurtas kartu su kariuomene ir visuomene, muziejus išgyveno net kelias okupacijas, penkis kartus keitė pavadinimą, tačiau visada buvo ir išliko svarbus ne tik kauniečiams, bet ir visiems Lietuvos gyventojams. Okupacijų metu jam pavyko išsaugoti Lietuvos kariuomenės ir valstybės  istoriją, o atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Karo muziejus tapo parama Lietuvos kariuomenei, kuriame buvo galima rasti tarpukario kariuomenės tradicijas ir istoriją. Naujasis šimtmetis verčia naują muziejaus istorijos puslapį: muziejus tampa modernus, artimas, interaktyvus, pažįstamas visoms kartoms.

„Dėkojame visiems susirinkusiems į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį – vietą, kurioje renkasi tūkstančiai žmonių per svarbiausias mūsų valstybei šventes. Šiandien minime vieną iš jų – Karo muziejaus 100 metų gimtadienį. Nors karantinas sutrukdė paminėti jį vasario 16 d., džiaugiamės, kad šventę galime dovanoti šiandien. Čia simboliškai prisimename, kad Kaunas buvo, yra ir bus karinio paveldo istorijų miestas, kurias muziejus puoselėja ir saugo“, – sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorė Rita Malinauskienė.

Muziejaus 100-mečiui skirtą renginį atidarė Karinių oro pajėgų orkestro koncertas. Iškart po jo vyko muziejaus įkūrėjo brigados generolo Vlado Nagevičiaus iniciatyva 1923 m. pradėta ir 1991 m. rugsėjo 8 d. atkurta Vyčio Kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija. Pasibaigus jau tradicija tapusiai ceremonijai, visus susirinkusius sveikino artilerijos įgula, kuri iššovė salves iš originalaus XVIII a. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės pabūklo, kuris jau yra tapęs išskirtiniu didžiausių Lietuvos valstybės švenčių minėjimų simboliu. Po muziejaus tradicijų pristatymo, visų dėmesį prikaustė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos Defilė programa. Jai pasibaigus renginio dalyviai girdėjo VDU kamerinio orkestro koncertą, kuriam dirigavo charizmatiškasis Vytautas Lukočius, o visus savo balsu stebino operos solistas Egidijus Bavikinas. Renginį vainikavo Lietuvos kariuomenės mokyklos parašiutininkų pasirodymas.

Apie muziejų

MUZIEJUS TARPUKARIU

1921 m. sausio 22 d. buvo pasirašytas Krašto apsaugos ministerijos įsakymas kariuomenei, kuris skelbė: „Steigiama nuolatinė „Karo istorijos kolegija“, kuriai pavedama rūpintis taisyklingu pulkų istorijos vedimu ir Centriniu Karo muziejaus ir archyvo organizavimu“. Muziejaus patalpoms buvo skirta sena rusų cerkvė, pastatyta 1884–1885 m. ir buvęs carinės Rusijos imperijos kariuomenės 111-ojo Dono pėstininkų pulko maniežas, įkurtas 1877 m. Iš surinktų ir paaukotų eksponatų buvo rengiama ekspozicija: pakabintas lėktuvas ir keliasdešimt nuotraukų iš Nepriklausomybės kovų ir kariuomenės pulkų istorijos. 1936 m. vasario 16 d. muziejus iškilmingai perkeltas į naujuosius rūmus.

OKUPACIJŲ GNIAUŽTUOSE

Muziejaus istorijoje svarbus ir pirmosios bei antrosios sovietinių bei nacistinės okupacijų laikotarpis. Muziejus buvo priverstas sunaikinti okupacinių režimų ideologijai ir propagandai neparankius eksponatus, istorinius paminklus. Okupacijų metais keitėsi ir muziejaus pavadinimas: 1940–1941 m. ir 1944–1956 m. muziejus vadintas Kariškai-istoriniu, 1956–1990 m. – Kauno valstybiniu istorijos muziejumi, tik nacių okupacijos metais buvo išsaugotas Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas. Nepaisant antrosios sovietinės okupacijos metais tęsiamo istorinių relikvijų naikinimo ir ideologinės propagandos, visuomenės akyse muziejus išliko nepriklausomos Lietuvos simboliu. 1988 m., prasidėjus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, visuomenės pastangomis buvo atkurtas Muziejaus sodelis, darbuotojai išardė ideologizuotas, propagandines ekspozicijas. 1990 m. sausio 29 d. sugrąžintas senasis Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas, o nuo 2006 m. sausio 1 d. muziejus grįžo pas savo steigėją ir vėl tapo pavaldžia Krašto apsaugos ministerijai įstaiga.

MODERNIZACIJA

Svarbi data, kuri žymėjo svarbius pokyčius – 2014 m., kai buvo pradėtas įgyvendinti investicinis kultūros projektas, skirtas atnaujinti Vytauto Didžiojo karo muziejaus statinių kompleksą.

Sėkmingai jį užbaigus, 2018 metais pradėti įgyvendinti dar trys dideli projektai – „Lietuvos Respublikos tarpukario kariuomenės uniformų rekonstrukcijos“, „100 kariuomenės pėdsakų“ ir „Kariuomenės istorija – mano istorija“. Didesnis dėmesys sutelktas ir į bendradarbiavimą su universitetais. Su Kauno technologijos universitetu pradėti kurti interaktyvūs žaidimai, kurie pelno ir tarptautinius apdovanojimus. Taip pat išplėstas tarptautinis bendradarbiavimas. Paryžiuje, Invalidų rūmuose įsikūrusiame muziejuje buvo eksponuoti muziejaus eksponatai, taip pat plėtojamas bendradarbiavimas su Belgijos Karališkųjų karinių pajėgų ir karo istorijos muziejumi, kuriame nuolatinėje ekspozicijoje eksponuojami Vytauto Didžiojo karo muziejuje saugoti tarpukario uniformų fragmentai ir kiti daiktai. Svarbus bendradarbiavimas su Drezdeno, Estijos ir Latvijos karo muziejais. Muziejaus parengta paroda apie Lietuvos kariuomenę 1918–2018 m. eksponuojama ir Pentagone. Šiuo metu į virtualią erdvę pradėtas integruoti projektas „Pasklidę po pasaulį“.

Dabar Vytauto Didžiojo karo muziejus – moderni, su šiuolaikinėmis technologijomis į priekį žengianti įstaiga, išsaugojusi ir pagrindinį tikslą – kūrybiškai ugdyti pilietinę patriotinę visuomenę. Nuolatinis bendradarbiavimas su Lietuvos kariuomene, dabartinius poreikius atliepiančios edukacinės programos, naujausiomis technologijomis papildytos ekspozicijos ir stacionarios parodos, taikomi naujausi virtualių parodų kūrimo metodai, organizuojami skirtingoms auditorijoms pritaikyti renginiai, nuolat pildomi muziejaus rinkiniai, vykstantys Didžiosios salės ekspozicijos atnaujinimo darbai – tik maža dalis šiuolaikinio muziejaus gyvenimo.