Kviečiame į parodą „Generolo kambarys“

Pirmosios Lietuvos Respublikos gyvavimo laikotarpis prasidėjo kovomis už laisvę ir nepriklausomybę. Šiuo periodu iš kitų kraštų kariuomenių Lietuvon grįžę karininkai ėmėsi svarbiausios savo misijos – vadovavimo kariniams daliniams mūšio laukuose ir frontuose. Nuslūgus kovų bangoms ir nusistovėjus taikos metui, išryškėjo kita karininkų užduotis – ugdyti karius bei, tuo pačiu, tobulinti savos kariuomenės tvarką, drausmę, prestižą. Siekiant artumos su visuomene, karininkai rūpinosi kelti pasitikėjimą sava kariuomene, būti sektinu pavyzdžiu – autoritetu, tvarkingumu, aukštu moralės lygiu raminti ir drąsinti tautiečius.

Tuometinėje spaudoje netrūko straipsnių, gvildenančių opius karininko įvaizdžio ir asmenybės idealo klausimus. Nors požiūriai vienu ar kitu aspektu skyrėsi, vis dėlto sutarta, kad karininkas privalo pasižymėti pilietine, patriotine branda, fizine ir psichologine tvirtybe, valia, drausme, pareigingumu, aukšta morale, bendruoju ir specialiuoju išsilavinimu, kultūringumu. Karininko asmenybės idealo svarstymai išryškino išsilavinimo, erudicijos, kultūros svarbą. Tik šiomis savybės turtinga asmenybė galėjo vadintis pavyzdingu karininku, kuris taurino tiek kariuomenės, tiek visuomenės prestižą. Karininkas negalėjo pamiršti, kad visuomenės akyse jis yra aukštos moralės ir kultūros pavyzdys – šie bruožai turėjo atsispindėti kiekviename jo gyvenimo žingsnyje: tarnyboje, atostogose, laisvalaikyje, buityje, šventėse, šeimoje. Būtent šia paroda kviesdami į „Generolo kambarį“, siekiame supažindinti įvairaus amžiaus muziejaus lankytojus su tuometine karininkų buitimi ir gyvenimo būdu.