Laisvės kovotojui, fotografui, teisininkui Vytautui Maželiui – 110

Vytautas Maželis gimė 1914 m. sausio 29 d. Utenos apskrities Užpalių miestelyje. Fotografuoti pradėjo dar mokydamasis gimnazijoje ir šio hobio neapleido visą gyvenimą. Vėliau jis išgarsės kaip puikus portretistas ir meninės fotografijos meistras.

Vytautas Kaune įgijo net du aukštuosius išsilavinimus – Vytauto Didžiojo universitete teisininko diplomą, o Pirmojo Prezidento karo mokykloje 1939 m. – leitenanto laipsnį. Čia derėtų patikslinti, jog informacija apie studijas skiriasi: rašoma, jog teisės studijas jis pabaigė 1942 m., tačiau jo sūnus Vytautas Maželis jaunesnysis (g. 1944) teigė, jog tėvas „prieš karą baigė ne tik karo mokyklą Kaune, bet ir Kauno Vytauto Didžiojo universiteto teisės studijas“.

O kol kas jaunasis kariūnas šovinių dėtuvėje nešiodavosi nedidelį fotoaparatą ir fiksavo kariūnų kasdienybę. Nuotraukos buvo įdomios ir vykusios, tad dar nepriklausomoje Lietuvoje jas spausdino tokie žinomi to meto leidiniai kaip „Karys“, „Kardas“, „Jaunoji Romuva“, „Židinys“.

Vytautas Maželis buvo aktyvus 1941-ųjų Birželio sukilimo dalyvis. Vietoje likviduoto Lietuvos aktyvistų fronto susikūrus pogrindinei Lietuvių fronto organizacijai, tapo jos nariu ir Utenos apskrityje organizavo štabą. Sūnus Vytautas pasakoja, jog tėvas „1941 m. birželio 24 d., grįžęs iš kariuomenės stovyklos Varėnoje, stojo vadovauti sukilėliams Kaune, Šančiuose prie Metalo fabriko. 1988 m. atvykęs į Lietuvą, rodė vietą Juozapavičiaus prospekte, kur sukilėliai pašovė sovietų tanketę, deja, detaliau aprodyti mūšių su raudonąja armija vietas ir papasakoti mūšių detales nesiryžo, nes prisibijojo KGB, tada Lietuva tebebuvo SSSR sudėtyje. Karo metu dalyvavo Lietuvos pasipriešinimo judėjime, buvo Utenos skyriaus vadas, dėl ko negalėjo likti bolševikų okupuotoje Lietuvoje ir turėjo pasitraukti į Vakarus.“

Sovietams pasitraukus, 1941–1944 m. Kaune dirbo advokatu.

1944 m., Rytų frontui slenkant atgal ir antrajai sovietų okupacijai artėjant, Vytautas, kaip aktyvus antisovietinės rezistencijos dalyvis, pasekė tūkstančių panašaus likimo žmonių keliu: su pabėgėlių banga pasitraukė į Vokietiją. Keletą metų praleido dipukų stovykloje, 1949 m. persikėlė į JAV ir apsigyveno Niujorke. Į Vakarus pasitraukė Lietuvoje palikęs sūnų ir žmoną Reginą (buv. Tamošiūnaitę). Nors rašoma, kad JAV sukūrė kitą šeimą, sūnus Vytautas jaunesnysis tai paneigė. Visgi žmona nedrįso leistis į nežinomybę ir šeima iširo. Kurį laiką jiedu net negalėjo susirašinėti.

Pradžia nebuvo lengva, o nemokant anglų kalbos, kitko ir sunku buvo tikėtis. Lietuvoje įgytas teisininko diplomas JAV nebuvo pripažįstamas, tad kurį laiką Vytautas dirbo fabrike. Vėliau, baigus studijas Niujorko fotografijos institute, buvo galima savo hobį paversti profesija. Brukline, adresu 422 Menahan St. įkūrė savo fotografijos studiją ir dirbo šventėse, vestuvėse, jubiliejuose.

Autoriaus darbai dažnai buvo žymimi spaudais „PHOTO BY V. MAŽELIS“ arba „PHOTO BY VYTAUTAS MAZELIS“. Studijavo Niujorko fotografijos institute, aktyviai dalyvavo JAV lietuvių bendruomenės gyvenime, fiksavo kultūrinius renginius, fotografavo žymiausius lietuvių išeivijos veikėjus.

Ar jums atmintyje iškyla ikoniška rašytojo Antano Škėmos nuotrauka, kurioje jis, gudriai prisimerkęs, laiko smilkstančią cigaretę? Jos autorius – Vytautas Maželis. Jo objektyve buvo atsidūrę poetai Alfonsas Nyka-Niliūnas ir Kazys Bradūnas, dailininkas Adomas Varnas, aktorė Ruta Lee, Jonas Mekas, geografas ir mąstytojas apie Lietuvą Kazys Pakštas – visus iškilius lietuvius būtų sudėtinga ir išvardinti. Fotografas surengė nemažai parodų JAV, Kanadoje ir Lietuvoje.

1975–1990 dirbo Niujorko policijos departamente.

Vytautas Maželis buvo vienas iš daugelio išeivių, sulaukusių senyvo amžiaus ir spėjusių grįžti į nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą. Čia atsivežė daugelio savo darbų dublikatus, o jo fotografijų ir negatyvų archyvas saugomas Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos garbės narys (nuo 1989 metų), 2007 m. apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi.

Mirė 2008 m. balandžio 14 d. Vilniuje.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.

Vinco Grybo paminklas Vytautui Didžiajam, stovėjęs Karo mokyklos teritorijoje Kaune, Panemunėje. XX a. 4 deš. Vytauto Maželio nuotrauka
Vaizdas į Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčią ir Rotušės aikštę iš Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos. XX a. 4 deš. Vytauto Maželio nuotrauka
Vaizdas į Kauno šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčią iš Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos. XX a. 4 deš. Vytauto Maželio nuotrauka
Kauno pilies bokšto griuvėsiai iš rytų pusės. XX a. 4 deš. Vytauto Maželio nuotrauka
Generolo Povilo Plechavičiaus (1890-1973) šeima. Pirmas iš dešinės sėdi gen. P. Plechavičius, generolo motina Konstancija Plechavičienė (1868-1959), sūnus Medardas Plechavičius (1903-1963), stovi pirmas iš dešinės sūnus Leonardas Plechavičius (1904-1974), gydytojas ir chirurgas. JAV, 1952-1954 m. Vytauto Maželio nuotrauka
Povilo Plechavičiaus šeima su draugais prie vaišių stalo. Pirmas iš kairės sėdi sūnus Leonardas Plechavičius (1904-1974), pirma iš dešinės sėdi generolo motina Konstancija Plechavičienė (1868-1959), už jos stovi sūnus Medardas Plechavičius (1903-1963), ketvirtas iš dešinės stovi gen. Povilas Plechavičius (1890-1973). JAV, 1956 m. Vytauto Maželio nuotrauka
Antanas Petrika (1891-1974), gydytojas, publicistas, kritikas, JAV lietuvių veikėjas. V. Maželio fotografijos studijos portretas, XX a. 6 deš.
Vytauto Maželio fotografijos studijos spaudas, XX a. 6 deš.