Leiskimės į kelionę „Kronikos keliu“
„Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“, leista sovietų okupuotoje Lietuvoje 1972-1989 metais, buvo langas tikintiesiems, leidęs papasakoti pasauliui apie savo gyvenimą religines laisves varžančioje šalyje.
Vienu iš lietuvių pasipriešinimo sovietinei okupacijai simbolių tapęs ilgametis projektas informuodavo apie valdžios vykdomus tikinčiųjų persekiojimus ir jų laisvių varžymą. Skaitytojai galėjo sužinoti ne tik apie dar nuo 1940 metų nužudytus, kalintus, lageriuose mirusius ir iš jų grįžusius kunigus. „Kronikos“ skaitytojai gaudavo informaciją apie priverstinę jaunimo ateizaciją, represijas prieš patį leidinį ir jo leidėjų persekiojimus, tikinčiųjų atleidimus iš darbo ir kitus jų teisių pažeidimo faktus, kryžių sunaikinimus sodybose, kreipimusis į valdžią, kunigų ir tikinčiųjų pareiškimus.
Nepaisant geležinės uždangos, „Kronika“ skelbė pasauliui apie tikinčiųjų padėtį Lietuvoje plačiajam pasauliui – ji buvo verčiama į anglų, ispanų ir kitas kalbas, platinama daugelyje katalikiškų šalių.
Dar daugiau – anot vieno iš rengėjų, kunigo Roberto Grigo, „Kronika“ buvo vienintelis Vakaruose girdimas Sovietų Sąjugos respublikose gyvenančių katalikų balsas.
2022 metais, minint „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ leidybos pradžios penkiasdešimtmetį, Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininkai kalbino leidėjus ir prisidėjusius žmones.
Nufilmuota ir ateities kartoms išsaugota medžiaga yra saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejaus fonduose. Ji bus prieinama norintiems domėtis ir tyrinėti katalikų padėtį sovietmečiu, tikinčiųjų pasipriešinimą sovietinės valdžios vykdytam dvasios skurdinimui, žmogaus teisių pažeidimus.
Apie „Kroniką“ ir jos kelius galima sužinoti „Bažnyčios kronikos fondo“ projekte – „Kronikos kelias“. Tai yra patrauklaus dizaino ir interaktyvus žemėlapis, leidžiantis pakeliauti vietomis, kuriose „Kronika“ buvo leidžiama, dauginama ir perduodama. Daugiau sužinosite ne tik apie valstybes, bet ir apie jose gyvenusius ir prie platinimo prisidėjusius žmones.
Tokia parengta priemonė yra puiki pagalba ir istorijos mokytojams, norintiems moksleiviams plačiau nušviesti, kaip okupuota Lietuva bandė apie save papasakoti laisvajam pasauliui.
„Kronikos kelias“ nėra baigtinis projektas ir autoriai kviečia visus, prisidėjusius ar saugančius atmintį, susisiekti ir pasidalinti savo pasakojimu.