Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė senojoje kartografijoje

Senieji kartografiniai kūriniai – iškalbingi Lietuvos istorijos liudytojai ir kultūros dokumentai – nebuvo skirti kuriai nors vienai temai. Jie – universalūs, juose atsispindėjo ir gamtos, ir visuomenės reiškinių raida bei dėsningumai. Jų paskirtis ne tik informacinė, bet ir estetinė.

Lietuvos istorijai ir lietuviškajai kartografijai ypač svarbus M. K. Radvilos Našlaitėlio rūpesčiu ir lėšomis išspausdintas Tomašo Makovskio parengtas ir Heselio Geritso išraižytas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapis – vienas reikšmingiausių Lietuvos kartografijos istorijos ir kultūros paminklų. Jame detaliai nubrėžtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ribos, parodytas administracinis-teritorinis suskirstymas, gausu istorinių faktų ir kitokios informacijos. Tai vienas geriausių Renesanso epochos kartografijos darbų. Beveik pusantro šimto metų jis buvo Europos kartografų kopijuojamas, perdirbinėjamas ir spausdinamas įvairiuose atlasuose. Šiemet minime šio žemėlapio 400 metų jubiliejų, todėl parodoje jam skirtas ypatingas dėmesys. Eksponuojami įvairūs šio žemėlapio leidimo variantai ir perdirbiniai.