Lietuvos karinės žvalgybos 105-osios metinės

1918 m. spalio 27 d. prie Apsaugos komisijos savo veiklą pradėjo slaptoji tarnyba, pradžioje vadinta Žinių dalimi, vėliau tapusi Žvalgybos skyriumi. Slaptosios tarnybos įkūrimo data byloja, kad pastaroji veiklą pradėjo anksčiau nei oficialią karinių pajėgų pradžią žymėjęs Lietuvos krašto apsaugos ministro Augustino Voldemaro įsakymas 1918 m. lapkričio 23 d. Galima spėti, kad jau pirmosios slaptosios tarnybos surinktos žinios paskatino ginkluotųjų pajėgų kūrimo spartą, kadangi įtemptoje geopolitinėje Europos situacijoje netrūko grėsmių nepriklausomybę paskelbusiai Lietuvos Respublikai.

Kitu A. Voldemaro įsakymu karininkas Jonas Žilinskas buvo paskirtas karininku slaptiems tarnybos reikalams. Gaudamas specialias užduotis ir lėšas joms atlikti, pirmasis specialiosios tarnybos vadovas rinko ir teikė ministrui reikalingą informaciją. Šios užduotys ir žymėjo Lietuvos žvalgybos užuomazgas. Ryškesnius veiklos kontūrus ir gaires tarnyba įgavo Vyriausybei persikėlus iš Vilniaus į Kauną. Nepriklausomybės kovų metu teko stebėti ne tik iš išorės plūstančias priešų kariuomenes ir rinkti informaciją apie jas, bet aktyviai veikti ir šalies viduje, kur knibždėjo slapti bolševikų ir lenkų agentai. Įveikus sunkiausią tiesioginių kovų laikotarpį, Žvalgybos skyrius palaipsniui plėtėsi ir tobulėjo.

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas šiandien tęsią tarpukariu vykdytą misiją. Minėdami šios itin svarbios ir reikšmingos institucijos 105-ąsias metines, suvokiame jos veiklos svarbą mūsų šalies saugumo užtikrinimui, kadangi ir šiais laikais privalome stebėti priešiškų jėgų grėsmes ir, laiku jas pastebėjus, kaip įmanoma greičiau užkardyti.

Sveikiname su Žvalgų diena!

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – Lietuvos kariuomenės 10-ojo pėstininkų Marijampolės pulko žvalgų komanda. 1921 m.