Lietuvos kariuomenės šarvuotieji traukiniai 1920–1935 m.

Šarvuotasis traukinys – visiškai arba iš dalies šarvuotas ir ginkluotas traukinys, skirtas vykdyti karinius veiksmus geležinkelio ruože. Traukinį sudarė dvi pagrindinės dalys: kovos ir bazinė. Dažniausiai kovos dalį sudarė garvežys, 2-4 artilerijos platformos, ginkluotos patrankomis ir haubicomis, 1-2 vagonai, ginkluoti kulkosvaidžiais. Bazinė šarvuotojo traukinio dalis, kuri mūšiuose nedalyvavo ir buvo skirta apsaugai ir paramai, turėjo keliolika keleivinių vagonų (juose dalinio komanda gyveno, mokėsi, dirbo, gamino maistą ir valgė, pramogavo, gydėsi), įvairios paskirties prekinių vagonų, kuriuose buvo įrengti sandėliai ir dirbtuvės, ir kontrolinių platformų su geležinkelio medžiaga. Tokie traukiniai buvo naudojami įvairių šalių kariuomenėse nuo XIX a. antrosios pusės iki XX a. vidurio. Šarvuotųjų traukinių turėjo ir Baltijos valstybės – Lietuva, Latvija ir Estija.

1920 m. sausį pradėtas statyti šarvuotasis traukinys rugpjūčio 25 d. buvo suformuotas ir pavadintas „Gediminu”. Rugsėjo 10 d. gavęs pirmąjį kovinį įsakymą vykti į Suvalkų frontą, jau rugsėjį ir spalį traukinys dalyvavo kovose su lenkais, per kurias neteko dalies sąstato ir įgulos. „Gediminas” fronte vykdė žvalgomąsias ir paramos funkcijas, o taikos metu saugojo strateginius objektus, dalyvavo manevruose ir pratybose.1921 m. rugpjūčio 1 d. šarvuotojo traukinio „Gediminas” pagrindu buvo suformuotas šarvuotųjų traukinių pulkas, kurį sudarė trys traukiniai – „Gediminas”, „Kęstutis” ir „Algirdas”. 1924 m. sausio 1 d. pulkas buvo reorganizuotas į šarvuotųjų traukinių batalioną. Jį sudarė traukiniai „Gediminas” ir „Kęstutis”. 1927 m. rugsėjo 16 d. šarvuotųjų traukinių batalionas buvo performuotas į kuopą, kurią sudarė tik „Gediminas”. 1935 m. rugpjūčio 14 d. buvo išformuotas paskutinis šarvuotasis traukinys. Šarvuotieji traukiniai buvo dislokuoti Kaune, nuo 1925 m. – Radviliškyje.

Paroda iliustruota itin retų šarvuotųjų traukinių nuotraukų kopijomis. Nuotraukų originalai saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Latvijos karo, Lietuvos geležinkelių, Lietuvos aviacijos muziejų rinkiniuose, privačiose Ruslano Kirijevo ir Tavio Veilerio (Taavi Veiler) kolekcijose. Parodos dailininkė – Rasa Gricienė.

Pažintinio-mokomojo pobūdžio paroda skirta eksponuoti Lietuvos krašto apsaugos sistemos kariniuose daliniuose, mokslo ir švietimo įstaigose.

PARODĄ SUDARO: 10 tentų+5 trikojai stovai. Tentų išmatavimai: 80×160 cm.

Kilnojamosios Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodos užsakomos tel.: +370 37 22 28 47 arba el. p.: [email protected].