Lietuvos karo aviacijai – 105 metai!

Lietuvos karo istorija neatsiejama nuo karo aviacijos. Nuo pat kariuomenės organizavimo pradžios buvo aišku, kad Lietuvai būtinos sãvos karinės oro pajėgos. To meto situacija – Nepriklausomybės kovos, priešo antskrydžiai – lėmė lietuviškosios karo aviacijos atsiradimą. Kovo 12 d. Lietuvos karinės oro pajėgos mini jau 105-ąsias įkūrimo metines.

1919 m. sausio 30 d. pradėta formuoti inžinerijos kuopa, kurios sudėtyje buvo Aviacijos būrys. Vadu paskirtas Konstantinas Fugalevičius. Tų pačių metų kovo 12 d. būrys perorganizuotas į kuopą, tapusią savarankiška Aviacijos dalimi. Būtent 1919 m. kovo 12 d. yra laikoma Lietuvos karo aviacijos  įkūrimo data.  Tuo pačiu laiku buvo įkurta ir Karo aviacijos mokykla. Pirmą laidą baigė 34 lakūnai ir oro žvalgai. Jie tapo pirmaisiais Lietuvoje paruoštais aviacijos specialistais. XX a. pr. Karo aviacija dar tik žengė pirmuosius žingsnius, todėl iš pradžių reikėjo semtis patirties užsienyje, samdyti užsienio specialistus lakūnams mokyti, tačiau vėliau patys lietuviai tapo kompetentingi ne tik ruošti specialistus, bet ir lėktuvus konstruoti. Pirmasis karo lakūno vardą gavo ltn. Jurgis Dobkevičius, kuris vėliau pasirodė esąs puikus konstruktorius, jau 1922 m. pristatęs  pirmąjį sportinį lėktuvą DOBI-I, po kurio sekė DOBI-II ir DOBI-III.

1919 m. vasarį iš bolševikų buvo atimtas pirmasis lėktuvas „Sopwith“, o jau po kelių savaičių Kauno aerodromą pasiekė ir pirmieji Vokietijoje pirkti LVG C.VI lėktuvai. Kovojant Nepriklausomybės kovas, aviacijos reikšmė ypač sustiprėjo – lėktuvai pasitelkti žvalgybos reikmėms bei priešo atakoms bombomis ir kulkosvaidžiais atremti. Aviacijos bazė pasipildė nemažu karo grobiu. Besikuriančiai lietuviškajai aviacijai reikėjo pildyti savo lėktuvų parką. Lietuva pirko lėktuvus iš Vokietijos, Italijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos.

Kaune įkurtose Aviacijos dirbtuvėse buvo ne tik remontuojami, konstruojami užsienietiškos konstrukcijos lėktuvai, bet ir kuriami savi, jau minėti lietuviški DOBI lėktuvai, o vėliau ir Antano Gustaičio ANBO. Vėliau keitėsi ir Aviacijos dalies pavadinimas. 1920 m. gana trumpai aviacija vadinta Aviacijos korpusu ar Oro laivynu, tik vėliau, nuo 1921 m., nusistovėjo mums dažnai girdimi pavadinimai Aviacija, Karo aviacija. Įkurtos aviacijos bazės Kaune, Zokniuose, Pajuostyje. 1919 m. kovo 1 d. pirmą kartą į orą pakilo lėktuvas su lietuviškais atpažinimo ženklais, vėliau pradėtas naudoti Vyčio Kryžius. Patvirtinami karo lakūnų ir žvalgų ženklai, įsteigtas „Plieno sparnų“ garbės ženklas. Iki 1940 m., be mokomosios, suformuotos dar 8 eskadrilės, veikė zenitiniai ir techniniai daliniai, buvo 120 orlaivių. 1927 m. įsteigtas Lietuvos aeroklubas, o kur dar Lietuvą garsinę S. Dariaus ir S. Girėno bei F. Vaitkaus skrydžiai per Atlantą ar ANBO IV eskadrilės skrydis per Europą. Lietuvos karo aviacija sparčiai vystėsi ir tobulėjo  iki 1940 m., kai Lietuva buvo okupuota sovietų ir tų pačių metų spalio 23 d. oficialiai buvo išformuota, o likvidavimo pirmininku  priverstinai buvo paskirtas  brg. gen. Antanas Gustaitis.

Atgavus Lietuvos nepriklausomybę, pradėta kurti ir Lietuvos kariuomenė. 1992 m. sausio 2 d. buvo įkurta Aviacijos tarnyba, ši data laikoma Karinių oro pajėgų atkūrimo data. Nuo 1994 m. buvo pradėti aviacinės paieškos ir gelbėjimo darbai: ieškoma dingusių asmenų, teikiama pagalba gesinant gaisrus ar stichinių nelaimių metu. Stebima ir saugoma Lietuvos oro erdvė, remontuojama ir prižiūrima ginkluotė, aviacinė ir radiolokacinė technika, vykdomi skrydžiai Lietuvos padangėje ir ne tik.

Nuo 2004 m. Lietuvai tapus NATO nare oro policijos funkcijas Baltijos šalių oro erdvėje vykdo ir NATO šalių pajėgos, dislokuotos Zokniuose. Šiuo metu Lietuvos kariuomenės Karines oro pajėgas sudaro Štabas, Aviacijos bazė, Oro gynybos batalionas, Oro Erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Ginkluotės ir technikos remonto depas. Lietuvos karinės oro pajėgos turi ir  Karinį oro pajėgų orkestrą, kuris dalyvauja orkestrų festivaliuose, groja karinėse ceremonijose ir koncertuose. Lietuvos karo aviacija plečia ir tobulina savo techninę bazę, struktūrą, dislokacijos vietas bei vadovavimo sistemą, todėl dabar neatsilieka nuo moderniausios užsienio valstybių aviacijos. Aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mokymuose, pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo projektuose bei renginiuose. Šiandien Karinės oro pajėgos minėdamos jau 105-ąsias metines ir toliau tęsia Pirmosios Lietuvos Respublikos karo aviacijos tradicijas bei puoselėja praeities ir dabarties ryšį.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus vertybės.