Lietuvos karo mokyklai – 105-eri

Minėdami Nepriklausomybės kovas, pabrėžiame varganas sąlygas, kuriomis kūrėsi Lietuvos Respublikos kariuomenė, jas nustelbusį savanorių ryžtą ir ne ką mažiau svarbią iš carinės Rusijos imperijos kariuomenės grįžusių karininkų patirtį ir vadovavimą. Be karininkų suburti ginkluotąsias pajėgas ir sėkmingai jas vesti mūšių laukuose nebūtų pavykę, o atsižvelgiant į jų trūkumą ir suvaržytas galimybes siekti karjeros carinėje kariuomenėje, kiekvienas karininkas įgijo ypatingą reikšmę. Caro valdžia lietuviais, ypač katalikais, nepasitikėjo, tačiau 1905 m. revoliucija ir Pirmojo pasaulinio karo metais iškilęs karininkų trūkumas sušvelnino šią griežtą politiką ir vis daugiau lietuvių buvo priimami į karo mokyklas. Būtent Pirmasis pasaulinis karas atvėrė duris Lietuvos nepriklausomybei, kurias peržengusi lietuvių tauta pasitiko už jų slypėjusius iššūkius ir pavojus. Peržengę šias duris, sugrįžtame prie kuriamoje Lietuvos Respublikos kariuomenėje aktualaus karininkų ir puskarininkių trūkumo ir būdo spręsti šią problemą.

Jau 1919 m. sausio 16 d. krašto apsaugos ministras Mykolas Velykis pasirašė skelbimą, kuriame pranešama apie steigiamą karo mokyklą ir stojimo į ją sąlygos. Dėl sunkių tuometinių aplinkybių mokymo kursas sutrumpintas viso labo iki 3 mėnesių. Į karo mokyklą galėjo stoti visi sveiki ir ne jaunesni nei 17 metų amžiaus vyrai. Jau priskirtuose pulkuose, papildę karines žinias ir išlaikę atitinkamus egzaminus, galėjo gauti karininko laipsnį. Vis dėlto, karo mokyklos pradžia siejama su pirmojo vado paskyrimu. 1919 m. sausio 25 d. juo tapo autoritetingas ir gerbiamas karininkas Jonas Galvydis-Bykauskas. Šių pareigų pradžia šiandien leidžia minėti 105-ąsias Lietuvos karo mokyklos metines.

Mokykla savo veiklą pradėjo 1919 m. kovo 8 d., o netrukus, balandžio 1 d., įvyko iškilmingas atidarymas. Pirmosios kariūnų laidos mokymo kursas pagal carinės armijos praporščikų mokyklos pavyzdį tetruko 4 mėnesius. Taip jau liepos 6 d. buvo išleista pirmoji karininkų laida. Vėliau mokymo laikotarpis vis ilgėjo, o taikos metais prailgintas iki 2–3 metų.

Karo mokyklai svarbūs 1929 m., kada jai suteiktas Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos vardas ir įteikta vėliava su šūkiu – „Mūsų ginklas, mūsų mokslas – Lietuvai tėvynei“. Prezidentas be vardo suteikimo mokyklai turėjo ir gražia tradicija tapusias pareigas, atliekamas išleidžiant naujų karininkų laidas – kariūno petį paliesdavo jam suteikiamu kardu, tardamas žodžius: „Be reikalo nepakelk, be garbės nenuleisk“. Šių žodžių kilnia mintimi vadovaujasi ir šiandieninės Lietuvos kariuomenės karininkai, kuriuos ruošia ir Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos tradicijas tęsia Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.