Lietuvos šaulių sąjungai – 100

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugoma per 150 tarpukario Lietuvos kariuomenės ir visuomeninių organizacijų prizų bei atminimo dovanų. Didžiąją kolekcijos dalį sudaro 1940 metų rugpjūtį į muziejų perduotos likviduojamos Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos relikvijos. Minint Lietuvos šaulių sąjungos 100-metį, šioje parodoje pristatoma dalis šių unikalių muziejinių vertybių.

XX a. 3-4 dešimtmetyje Lietuvos visuomenė aktyviai įsitraukė į sportinį judėjimą. Sportas buvo akcentuojamas ne tik kaip malonus laisvalaikio praleidimas, bet ir aktyviai propaguojamas Lietuvos kariuomenės ir Šaulių sąjungos gyvenime. Prie Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) kūrėsi profesionalūs sporto klubai. Tvirtas, ištvermingas, fiziškai stiprus šaulys – stiprus valstybės gynėjas. Be sporto varžybų neapsieidavo nei viena šaulių metinė šventė, ypač dideliais sporto renginiais buvo pažymimos jubiliejinės 10-osios ir 20-osios LŠS metinės šventės. Varžytasi įvairiose sporto šakose tarp būrių, kuopų, rungtyniauta su Lietuvos kariuomenės sporto komandomis. Varžybas stebėti susirinkdavo ne tik plačioji visuomenė, bet atvykdavo ir sportinius prizus nugalėtojams steigdavo aukščiausieji valstybės vadovai, žymūs kultūros ir visuomenės veikėjai, įvairių Lietuvos įmonių savininkai bei į šventinius renginius pakviestos užsienio valstybių delegacijos.

Parodoje pristatomos kelios vardinės dovanos, tai Suomijos lietuvio šaulio A. Marganavičiaus prizas, inžinieriaus šaulio Jankevičiaus pereinamoji dovana už šaudymą, Kauno miesto burmistro dovanos šauliams, Čikagos nacionalinio lietuvių aeroklubo, Juozo Prapuolenio, A. Gricevičiaus saldainių f-ko „Rūta“ dovana, „ Kauno audinių“, Kauno „Maisto“, Kauno Ch. Zivo tabako ir papirosų f-ko savininkų įsteigti prizai.

Išskirtinę vietą kolekcijoje užima Lietuvos šaulių sąjungai jubiliejinių metinių švenčių progomis padovanotos užsienio valstybių visuomeninių organizacijų – Latvijos Aizsargų, Estijos Kaitseliidų, Suomijos ir Švedijos sukarintų organizacijų – dovanos. Tai meniški sidabriniai dirbiniai, dekoruoti gintaru, emaliu, puošti lietuviška ir tų valstybių simbolika.
Tradiciškai sporto varžybų nugalėtojai buvo skatinami ir apdovanojami įvairiausiomis praktiškomis bei suvenyrinėmis dovanomis: taurėmis, laikrodžiais, dekoratyviniais dirbiniais, pagamintais iš tauriųjų metalų, medžio, keramikos ir rago.

Parodoje pristatomos įvairių formų taurės, vienos primenančios liturginius indus, kitos – antikos laikų amforas. Didžioji dalis sidabrinių apdovanojimų buvo pagaminta vietinių juvelyrų dirbtuvėse, tai A. Schatz ir S. Edelsteino sidabro dirbinių fabrike, įsikūrusio Klaipėdoje, o nuo 1939 m. persikėlusio į Kauną. Masinės gamybos skulptūrėlės-prizai buvo populiarios tiek Vakarų Europoje, tiek ir Lietuvoje, jais prekiavo brolių L. ir S. Goldvaserių laikrodžių, sidabrinių ir auksinių daiktų sankrova ir A. Meerovičiaus krautuvė Kaune. Jos dažniausiai vaizduodavo ant marmurinio postamento stovintį sportininką ar antikos atletą, iškeltoje rankoje laikantį nugalėtojo simbolį – laurų vainiką.

Parodoje pristatomas vienas XX a. 2–3 dešimtmetyje žymaus vokiečių skulptoriaus Hans Leuner kūrinys-prizas – 1918–1920 m. Vokietijos kario su visa ekipuote skulptūrėlė. Šio menininko sukurtos bronzinės karių statulėlės buvo populiarios kaip stalo dekoras.

Kita mėgstama skulptūrėlių grupė – tai laukinių gyvūnų – briedžių, elnių figūromis ir bareljefais dekoruoti prizai. Stipraus, didingo gyvūno atvaizdas aliuzija į nugalėtojo jėgą, stiprybę.
Be Lietuvos šauliams padovanotų prizų, virtualioje parodoje pristatoma ir viena dovana, skirta Latvijos Aizsargams, kurią buvo paruošę Mažeikių rinktinės šauliai, tačiau dėl neaiškių priežasčių taip ir neįteikė jos. Tai keraminė vaza su LŠS ir Aizsargų simbolika bei dedikacijomis, pagaminta Mažeikiuose, J. Avracho keramikos dirbtuvėse. Jos būklė prasta, dažų danga labai stipriai pažeista, nutrupėjusi, tačiau vis dar galime įžiūrėti buvusį dekorą ir belieka tik spėlioti, kodėl ši dovana taip ir nepasiekė adresato.

Parodą rasite čia: https://bit.ly/2jZykzs