Minime Vlado Putvinskio-Pūtvio 150-ąsias gimimo metines

Lietuvos Respublikos Seimas 2023 m. paskelbė Vlado Putvinskio-Pūtvio metais, kadangi šie metai žymi 150-ąsias šios iškilios asmenybės gimimo metines.

Prieš žvelgiant į svarbiausius V. Putvinskio-Pūtvio nuopelnus Lietuvai, matome, kad jau Vlado tėvas, Žemaitijos bajoras, Rapolas pasižymėjo meile savam kraštui, už kurio nepriklausomybę kovojo 1863 m. sukilime, organizuodamas ir apginkluodamas sukilėlių būrį. Tai jau gana ryški analogija su sūnaus būsima veikla, Lietuvai vėl tapus nepriklausoma valstybe. Numalšinus minėtąjį sukilimą, Rapolas Putvinskis buvo ištremtas į Sibirą, o, gavus imperatoriaus Aleksandro II-ojo amnestiją be leidimo grįžti į gimtąjį kraštą, apsigyveno Rygoje, kur 1873 m. spalio 6 d. gimė Vladas.

Iš tėvų V. Putvinskis-Pūtvis paveldėjo Šilo Pavėžupio, Graužikų ir Palendrių dvarus, kurie tapo tikru lietuvybės centru, kur slapčia rinkdavosi demokratinės krypties inteligentai (Jonas Jablonskis, Gabrielė Petkivičaitė-Bitė, Povilas Višinskis, Augustinas Janulaitis ir kt.). Turimi dvarai buvo išnaudojami ir kaip svarbus knygnešystės centras, kur buvo skirstoma, platinama draudžiama lietuviška spauda. Gavęs knygnešių ir prenumeratorių užsakymus, susisiekdavo su Mažosios Lietuvos leidyklomis. Taip pat buvo steigiamos slaptos mokyklos. Šilo Pavėžupio dvaras tapo Demokratų partijos įkūrimo idėjos vieta, kuri „virto kūnu“ jau Vilniuje.

Kita sritis, kurioje mūsų aptariamas šviesuolis paliko ryškų pėdsaką – žemės ūkis. Žymiausi V. Putvinskio–Pūtvio nuopelnai užgožia įdomų faktą – tvenkinių žuvininkystės pradininko Lietuvoje titulą. Dotnuvos žemės ūkio akademijoje dėstė žuvininkystės pagrindus. Savo valdomame ūkyje jis nevengė naujovių: numelioravo laukus, įvedė sėjomainą, augino lubinus, populiarino žemaitukų veislės arklius. 1894 m. jis buvo įstojęs į Halės universitetą, kur mokėsi agronomiją, todėl polinkis ir gabumai ūkininkauti nestebina. Tiesa, susirgus tėvui, mokslų baigti neteko, kadangi privalėjo grįžti ūkininkauti į Šilo Pavėžupį.

Paminėjus švietėjišką, politinę, ūkinę V. Putvinskio-Pūtvio veiklą, laikas išskirti svarbiausią ir žinomiausią nuopelną. Be abejo – tai Šaulių sąjungos įsteigimas. Tai įvyko 1919 m. birželio 27 d. Kaune. Jis buvo ne tik pirmuoju šios sąjungos pirmininku, bet ir ideologu – šauliai vadovavosi jo parengtais įstatais ir programa. 1920 m. įsteigė šaulių žurnalą „Trimitas“. Su žmona Emilija susilaukė 5 vaikų, kurie visi įsitraukė į Šaulių sąjungos veiklą. Ir, iš tiesų, kiekvienam šauliui V. Putvinskis-Pūtvis yra tarsi savotiškas tėvas, kurio tėvynės meilė, pilietiškumo suvokimas, auklėjamasis požiūris vis dar išlieka svarbos neprarandančiu kelrodžiu tautos gyvenime. Šios savybės ir nuopelnai įamžinti ir mūsų muziejaus sodelyje Šaulių sąjungos kūrėjo biustu.