Pareiga ir atsakomybė

Nuo seniausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų valstybę valdęs kunigaikštis tuo pat metu buvo ir kariuomenės vadas. Bėgant šimtmečiams skyrėsi svarbiausi valstybės gynybos klausimai bei uždaviniai, tačiau pačios kariuomenės struktūroje vienas esminis punktas nesikeitė – kariuomenei visada buvo būtinas vadas. Tik aukšto rango ir plačios erudicijos karininkas galėjo tapti kariuomenės vadu.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1918 m. buvo būtina užtikrinti jaunos valstybės saugumą ir suverenitetą. Dėl to 1919 m. balandį įteisinta kariuomenės vado institucija, kurią turėjo užimti karininkas, pasižymintis itin aukštomis karybos žiniomis.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, šalies kariuomenės statusas buvo panaikintas, o buvę vadai pasitraukė į Vakarus arba buvo nužudyti sovietiniuose lageriuose bei kalėjimuose. Pusę amžiaus lietuviai buvo priversti tarnauti svetimos okupacinės valstybės kariuomenėje.

1990 m., kai Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę, valstybėje tebeveikiant okupacinėms institucijoms, reikėjo užtikrinti svetimos kariuomenės išvedimą iš Lietuvos. 1993 m. buvo priimtas įsakymas, kuris apibrėžė Lietuvos Respublikos kariuomenės vado instituciją ir funkcijas valstybėje.

Įveikusi sunkumus dabar Lietuvos kariuomenė, kartu su visa valstybe, palaipsniui auga ir tvirtina esminius saugumo principus. Kariuomenės pajėgumui didėjant ir besikeičiant politinėms kryptims, Lietuvos kariuomenės vadas ne tik išlaiko Lietuvos kariuomenės tvirtybę ir organizuotumą, bet ir artimai bendradarbiauja su užsienio kariuomenių vadais.

Pasitikrink žinias: