Prieš 105 metus įkurta Lietuvos karo policija

Ne kartą pabrėžėme 1918 m. lapkričio 23 d. pradėtos kurti Lietuvos Respublikos kariuomenės ryžtą, pasiaukojimą, drąsą. Tai savybės, kurios lėmė pergalingą Nepriklausomybės kovų baigtį. Tačiau, būtų labai naivu, neįtikima ir apgaulinga įsivaizduoti, kad karo išsekintame krašte varganomis sąlygomis buriama kariuomenė nepriekaištingai vykdė jiems pavestas gyvybiškai svarbias ir atsakingas užduotis. Turime kalbėti apie vieną esmingiausių kariuomenės ypatybių – drausmę. Nors kariuomenės gretos sparčiai augo, plūstantiems savanoriams, nepaisant pasiryžimo ginti savo gimtąjį kraštą, ir ypač mobilizuotiems šauktiniams teko išmokti veiksmingam kariuomenės funkcionavimui būtinos drausmės. Nuožmus karo siaubas, nuolatinis pavojus ir jį lydinti baimė neišvengiamai masino rinktis dezertyravimo kelią. Palaikyti drausmei, tvarkai, teisingumui reikėjo šia veikla užsiimsiančios institucijos.

1919 m. kovo 15 d. Kauno miesto komendantūroje įkurta karo lauko milicijos kuopa žymi karinės teisėsaugos Lietuvos Respublikos kariuomenėje pradžią. Ši kuopa yra karo policijos pirmtakė, todėl šiandien minime ir 105-ąsias karo policijos metines. Karo milicijos terminas buvo pakeistas 1924 m., kai krašto apsaugos ministras plk. Teodoras Daukantas įsakė karo milicijos mokyklą pervadinti Karo policijos mokykla. Nuo to laiko milicijos sąvoką palaipsniui pakeitė mums priimtinesnis policijos terminas.

Pačioje pradžioje pagrindinės karo lauko milicijos užduotys buvo: pagalba viešajai milicijai malšinant ginkluotus neramumus, atliekant kratas ir areštus, karinių ir strateginių objektų apsauga. Karo policijos mokykla ir jos kariai buvo svarbiausia karinės drausmės ir tvarkos užtikrintoja Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu. Nors jos kariai neturėjo atskiros uniformos ir dėvėjo pėstininkų uniformas, prie kurių buvo prisegtas karo policijos tarnybos ženklas, kiti kariai juos puikiai atpažindavo. Atpažinimą lydėjo ir supratimas apie drausmės pažeidimų pasekmes. „Kario“ žurnale jau taikos sąlygomis apie karo policiją vienas karys rašė: „Daugumas iš jūsų gal mano, kad kareivio didžiausias taikos metu priešas karo policija. Kad karo policija į baikas nesileidžia ir papiroso nepasiūlo, neneigsiu ir aš. Tačiau dėl karo policijos gyventi dar galima. Klausyk skyrininko patarimų ir statutų paragrafų nurodymų, o karo policijos kaip ir nepažinsi.“ Ir nors ši mintis perteikta gana komiškai, vis dėlto, ji aiškiai sufleruoja, kad būnant drausmingu ir tvarkingu, karo policijos bijoti visai nėra jokio pagrindo.

Šiandien Lietuvos karo policija toliau sėkmingai vykdo teisėsaugą, palaiko saugumą ir tvarką bei rūpinasi kariuomenės drausmės išlaikymu. Vertindami drausmingos kariuomenės tvarką, dėkojame Lietuvos karo policijai ir sveikiname 105-ųjų metinių proga!

Daugiau apie Lietuvos karo policijos istoriją galite sužinoti iš Nerijaus Černiaus monografijos „Lietuvos kariuomenės karo policija“, kurią galite parsisiųsti spustelėję šią nuorodą.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.

Karo policijos kuopa Nepriklausomybės aikštėje, Kaune. XX a. 3 deš.
Karo policija Tautos šventės parade prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus K. Donelaičio gatvėje. Kaunas, 1936 m. rugsėjo 8 d.
Karo policijos rikiuotė Tautos šventės parade prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus K. Donelaičio gatvėje. Kaunas, 1936 m. rugsėjo 8 d.
Karo policija sargyba prie Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos vilos Palangoje. 1936 m.
Kauno Karo Komendantūros Karo milicijos mokyklos 3- ioji laida. Antroje eilėje 7-as iš kairės kpt. V. Vitkauskas 1922 m. rugpjūtis.
Karo policijos mokyklos kursantai. Antroje eilėje iš kairės 5-as Jurgis Draugelis. Kaunas, 1927 m.
Karo policijos mokyklos saviveiklos grupė. Kaunas, 1927 m.
Karo policijos mokyklos kieme kareiviai apkasuose. Fotografas J. Timukas, 1937 m.
Karo policijos mokyklos kieme. Granatos mėtymas. Fotografas J. Timukas, 1937 m.