Prieš 115 metų gimė generolas Jonas Žemaitis – Vytautas

Prieš 115 metų, 1909 m. kovo 15 d., Palangoje gimė Jonas Žemaitis, mums žinomas kaip kovojančios Lietuvos Prezidentas Jonas Žemaitis – Vytautas.

Buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas, 1944 m.įsitraukė į Vietinės rinktinės veiklą, o, prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, įsitraukė į antisovietinį pasipriešinimą.

Jonas Žemaitis-Vytautas buvo „Žebenkšties“ partizanų rinktinės štabo viršininku, vadovavo Kęstučio apygardai, o nuo 1948 m. – visai Vakarų Lietuvos partizanų sričiai.

Tačiau vienas ryškiausių pasipriešinimo sovietų okupacijai epizodų – Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) įkūrimas ir 1949 m. Vasario 16-ąją priimta LLKS Sąjūdžio Tarybos deklaracija, skelbusi, kad aukščiausias teisėtas valdžios organas Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – atkurta nepriklausoma parlamentinė Lietuvos Respublika. 

Jonas Žemaitis – Vytautas buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku, turinčiu aukščiausios krašto politinės ir karinės valdžios įgaliojimus. Tuo pačiu jam buvo suteiktas Laisvės kovotojo partizano generolo laipsnis.

Valstybės vadovo pareigas Jonas Žemaitis – Vytautas ėjo iki 1954 m. lapkričio 26 d.

1953 m. gegužės 30 d. po išdavystės buvo suimtas ir nugabentas į Maskvos Butyrkų kalėjimą.

Paskutinis Jono Žemaičio žodis sovietiniame teisme:  „Aš, kaip ir kiti mano bendraminčiai, manau, kad Sovietų Sąjunga ginkluotomis pajėgomis įsiveržė į mūsų šalį. Šį sovietų vyriausybės žingsnį laikau neteisėtu… Visus pogrindžio veiksmus, kurio dalyviu aš buvau, nukreiptus prieš sovietų valdžią, aš laikau teisingais ir nelaikau nusikalstamais. Tik noriu pabrėžti, kad, kiek man teko vadovauti Lietuvos kovotojų už laisvę kovai, aš stengiausi, kad ši kova laikytųsi humanizmo principų. Jokių žvėriškumų aš neleidau. Koks bus teismo sprendimas – man žinoma. Aš vis tiek manau, kad kova, kurią aš vedžiau devynerius metus, turės savo rezultatų.“

„Pabaltijo karinės apygardos Karo Tribunolo 1954 m. birželio 1–9 d. vykusiame uždarame posėdyje J. Žemaitis buvo nuteistas mirties bausme. Rašyti malonės prašymą jis atsisakė. Pageidavo tik pasimatymo su sūnumi, tačiau vietoj pasimatymo jam buvo parodyta sūnaus su pionieriaus kaklaraiščiu ir ženkliuku nuotrauka“, – rašoma Lietuvos ypatingajame archyve. Tų pačių metų lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis sušaudytas Maskvos Butyrkų kalėjime.

2009 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė deklaraciją, kurioje pripažino, kad nuo 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos deklaracijos priėmimo iki mirties 1954 m. lapkričio 26 d. Jonas Žemaitis buvo kovojančios prieš okupaciją Lietuvos valstybės vadovas, faktiškai vykdęs Respublikos Prezidento pareigas.