Prieš 150 metų gimė generolas Leonas Radus-Zenkavičius
Ne kartą minėjome karininkų trūkumą Lietuvos Nepriklausomybės kovų metu. Kiekvienas karininkas buvo ypatingai svarbus, o ką jau kalbėti apie generolus. Nors šiandien mūsų prisimenamas generolas į Lietuvą grįžo 1921 m., kai įnirtingiausios kovos už Lietuvos laisvę jau buvo nurimusios, jis atliko milžinišką ne tik karininkų trūkumo klausimą sprendusį darbą. Jis taip pat pasirūpino, kad karininkas nešiotų ne tik jo laipsnį žyminčius ženklus, bet ir jam prideramą išsilavinimą, išmanymą ir rafinuotumą. Šiandien minime Lietuvos karo mokslo pagrindus paruošusio generolo Leono Radus-Zenkavičiaus (1874-1946) 150-ąsias gimimo metines.
Tai vienas iš retų lietuvių, kuris užsitarnavo generolo laipsnį carinės Rusijos kariuomenėje. Nesileisime į jo tarnybos pasiekimus šioje kariuomenėje, nors tiek pasiekė retas lietuvis. Apsiribosime paminėję, kad karinę patirtį kaupė Rusijos–Japonijos ir Pirmajame pasauliniame karuose. Norisi išskirti jo mokslinę veiklą, kuri ryškiausiai atsiskleidė po bolševikų įvykdyto perversmo. 1918–1920 m. L. Radus-Zenkavičius tarnavo Raudonosios Armijos generalinio štabo karo istorijos skyriuje, o 1920 m. dirbo Lietuvos atstovybėje Maskvoje. Ši veikla gali pasirodyti dviprasmiška. Lietuvai kovojant su bolševikais, aptariamasis generolas dirba Raudonosios Armijos sudėtyje, tačiau matome, kad jo sukaupta patirtis ir gebėjimai vadovauti tiesiogiai neprisideda prie kovų mūšio lauke. Jis apsiriboja moksliniu darbu. Kylančias dviprasmybes nuplauna L. Radus-Zenkavičiaus veikla ir nuopelnai nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje.
Kaip jau minėjome, didieji mūšiai Lietuvoje jau buvo pritilę ir savo sukauptos karinės patirties generolui tiesioginėse kovose panaudoti neteko. Užtat teko perteikti savo mokslinio darbo gabumus. 1921 m. gegužės 29 d. jis paskiriamas Karo mokslo skyriaus viršininku, o po metų – Aukštųjų karininkų kursų viršininku. Šie kursai neturėjo aiškios karininkų ruošimo sistemos. Kursų statuto projektą, pirmuosius karo mokslo vadovėlius paruošė būtent L. Radus-Zenkavičius. Jis taip pat buvo vienas iš Karo mokslo draugijos steigėjų.
Minėdami šios didžios asmenybės 150-ąsias gimimo metines, minime ir Lietuvos karo mokslo pradžią, tobulėjimą ir svarbą. Pats L. Radus-Zenkavičius savo asmeniu rodė išsilavinusio karininko pavyzdį, mokėdamas net 7 užsienio kalbas, domėdamasis ornitologija, kaupdamas mineralų kolekciją. Nepamirštant jo nuopelnų, šiandienos karininkai taip pat rodo išsilavinusio ir išsimokslinusio piliečio pavyzdį.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus vertybės.