Prieš 160 metų įvykdyta mirties bausmė Konstantinui Kalinauskui
Ne taip seniai, gruodį, minėjome vieno iš 1863-1864 m. sukilimo idėjinių lyderių, kunigo Antano Mackevičiaus, 160-ąsias mirties metines.
Sukilimas tęsėsi ir po A. Mackevičiaus žūties ir, deja, bet carinės Rusijos valdžia jį slopino, suiminėjo lyderius ir jiems buvo vykdomos mirties bausmės.
A. Mackevičius buvo pakartas 1863 m. gruodžio 28 d. Kauno miesto gyventojams žinomoje vietoje, dabartinėje E. Ožeškienės gatvėje. Kitas sukilimo lyderis, kurio 160-ąsias mirties metines minime šiandien, taip pat buvo pakartas daugeliui Lietuvos gyventojų puikiai žinomoje vietoje – Vilniaus Lukiškių aikštėje. Abi vietos yra pažymėtos atminimo ženklais, tad kiekvienas norintis gali tas vietas aplankyti ir pagerbti kritusius kovoje su okupantais.
Teisininko išsilavinimą turėjęs Konstantinas Kalinauskas nugyveno vos 26 metus, tačiau neilgas gyvenimas nuolat sukasi įvairiuose revoliuciniuose rateliuose. Asmeninį gerbūvį dažnai aukojo vardan kovos už laisvę, luomų lygybę, valstiečių žemės nuosavybės teisę.
Paskutiniai K. Kalinausko gyvenimo metai buvo itin kovingi ir ryškūs. Prasidėjus sukilimui, rūpinosi jo idėjų sklaida, ginklais, instrukcijų rengimu. Siekė didesnės Lietuvos ir Gudijos autonomijos nuo Varšuvos. 1863 m. birželį tapo naujos sukilimo vadovybės dalimi ir, atvykęs į Vilnių, gyveno Užupyje, vėliau – netoli bronifratrų vienuolyno.
Kaip žinome nutinkant iš sukilėlių ar partizanų kovų istorijos, K. Kalinauskas buvo išduotas ir 1864 m. vasario 9 d. suimtas tuo metu neveikusio Vilniaus Universiteto rūmuose, kuriuose slapstėsi. Iki pačios pabaigos K. Kalinauskas stengėsi ir išlaikyti sukilėlių jėgas ir net suimtas rašė „Laiškus iš po kartuvių“, kuriuose ginklo brolius ragino tęsti kovą.
K. Kalinauskas buvo nuteistas mirties bausme sušaudant. Tačiau sukilimą slopino liūdnai pagarsėjęs Vilniaus generalgubernatorius Michailas Muravjovas, pelnytai pramintas Koriku, pakeitė bausmę pakorimu. 1864 m. kovo 22 d. K. Kalinauskas ir jo bendražygiai buvo pakarti Vilniaus Lukiškių aikštėje. Viešai skaitomame mirties nuosprendyje pavadintas bajoru, pasakė: „Mūsų šalyje nėra bajorų, visi lygūs!“.
Tiek Konstantino Kalinausko, tiek kito ryškaus sukilimo lyderio, Zigmo Sierakausko palaikai 2017 m. sausį buvo aptikti Gedimino kalne ir 2019 m. lapkričio 22 d. iškilmingai palaidoti Vilniaus Rasų kapinių koplyčios kolumbariume.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomą Konstantino Kalinausko portretą XX a. 4 deš. nutapė dailininkas Jonas Mackevičius.
O taip pat kviečiame stabtelėti Karo muziejaus Sukilimų salėje, kur eksponuojama autentiškų reliktų, liudijančių, apie mūsų laisvės nuo carinės Rusijos imperijos kovas.