Prieš 95 metus pasirašytas Laterano susitarimas

Prieš 95 metus, 1929-ųjų vasario 11 dieną, Laterano rūmuose pasirašytas susitarimas tarp Italijos iš Šventojo Sosto, kuriuo, be kita ko, Mussolini (1883-1945) valdoma Italija pripažino Šventojo Sosto suverenitetą Vatikano mieste. Trumpiau tariant, vietoje žlugusios istorinės Bažnyčios valstybės, buvo sukurta Vatikano Miesto valstybė.

Laterano paktu fašistinė Italija pripažino Vatikano miesto valstybę ir visiškai užtikrino Šventojo Sosto galimybes plėsti savo misiją pasaulyje. Lietuvą Vatikane tuo metu atstovavo įgaliotasis ministras visuomenės veikėjas, signataras, filosofijos daktaras Jurgis Šaulys (1879-1948), o Šventojo Sosto apaštališkuoju nuncijumi mūsų krašte buvo Riccardo Bartoloni (1885-1933).

Vatikano diplomatijos pėdsaką turime ir Kaune – 1931 metais V. Putvinskio gatvėje įsikūrė architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio (1893-1993) projektuotas Šventojo Sosto nunciatūros pastatas. Tai buvo pirmasis ir bene vienintelis Kaune pastatas, projektuotas specialiai pasiuntinybės poreikiams. Tiesa, dėl politinių priežasčių nuncijus Kaune taip ir neįsikūrė. Dėl kai kurių religinių organizacijų veiklos varžymo to meto Lietuvos valdžia susilaukdavo daug kritikos iš nuncijaus Bartoloni. Konfliktui tarp Šventojo Sosto pasiuntinio Lietuvoje ir valdžios gilėjant, 1931 metų pavasarį nuncijus šalyje buvo paskelbtas persona non grata.

Renesansinę itališką vilą primenantis pastatas 1932 metais buvo pritaikytas vaikų ligoninei. Dabar V. Putvinskio g. 56 adresu esančiame pastate veikia Kauno menininkų namai.

Vyresnio amžiaus skaitytojai tikriausiai prisimena Vatikano radiją, kurio lietuviška redakcija buvo įsteigta 1940 metais. Pirmoji žinių laida lietuvių kalba Vatikane ištransliuota 1940 metų lapkričio 27 dieną. Pirmąsias laidas rengė teologas ir vyskupas Pranciškus Petras Būčys (1872-1951).

1942-1946 metais laidos netransliuotos, o 1948 metais į Romą iš DP stovyklų Vakarų Europoje atsikėlė daug iš Lietuvos pasitraukusių teologijos studentų lietuvių, jie susikūrė Lietuvių kolegiją ir, vadovaujami kun. Vytauto Balčiūno (1910-2003), atgaivino Vatikano Radijo lietuvių programą.

Vėliau sovietinės okupacijos metais radijo laidos lietuvių kalba žadino lietuvių tautinę ir religinę savimonę, teikė Sovietų Sąjungoje neskelbiamą ar cenzūruojamą informaciją. Laidų metu buvo skaitoma Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika, užsienio lietuvių spauda: „Darbininkas“, „Draugas“, „Tėviškės žiburiai“ ir kiti leidiniai. Rengiant medžiagą bendradarbiavo ir Stasys Lozoraitis vyresnysis (1898-1983) ir jo sūnūs – Stasys Lozoraitis  jaunesnysis (1924-1994) ir Kazys Lozoraitis (1929-2007). Lozoraičių šeimos gyvenime Vatikanas buvo labai svarbia dalimi. 

Vatikano Radijo lietuvių skyrius dabar yra viena iš seniausių pastoviai veikiančių lietuviškų institucijų Romoje, o lietuvių programos darbuotojai visuomet buvo aktyvūs Italijos lietuvių bendruomenės ir ankščiau veikusios draugijos „Lituania“ nariai arba net vadovai.

Daugiau apie Lietuvos Respublikos diplomatiją, Lozoraičius ir kitas Lietuvos diplomatijos įdomybes – Vytauto Didžiojo karo muziejaus parodoje „Kurianti Lietuvos diplomatija“, į kurią pakviesime jau visai netrukus.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus vertybės.