Prieštankinis pabūklas PV 1110

Karo technikos ekspozicijos eksponuojama nedaug Lietuvos kariuomenėje naudotų ginklų, tačiau keletas jų yra. Ir jie yra įdomūs. Vienas jų – švediškas prieštankinis pabūklas PV 1110, švediškai vadinamas „Pansarvärnspjäs 1110“.
Kaip ir daugelį Lietuvos kariuomenėje naudotų ir Karo technikos ekspozicijoje esančių pabūklų, šį ginklą taip pat sukūrė pasaulyje gerai žinoma „Bofors“ kompanija. Jos pabūklais buvo apginkluoti Karinių jūrų pajėgų laivai, Oro gynybos batalionas, Sausumos ir KASP pajėgų kariai.
Ginklo projektas buvo sukurtas 1953 metais. Pradėti gaminti į šeštojo dešimtmečio pabaigoje, Švedijos kariuomenėje pradėti naudoti septintojo dešimtmečio pradžioje ir naudoti iki dešimtojo dešimtmečio. Pasak aptinkamos informacijos, iš viso buvo pagaminta apie 1600 šio ginklo vienetų.
Karo technikos ekspozicijoje eksponuojamo pabūklo serijinis ginklo numeris yra 57/1958, tad manytina, jog ginklas gamintas 1958 metais. Ant informacinės lentelės išgraviruota, jog garantija galioja iki 1973 metų gegužės 25 dienos.
Lietuvoje šie pabūklai atsidūrė 1999 metais kaip dalis gausios Švedijos, rėmusios neseniai atkurtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenes, parama. Trys Baltijos šalys gavo po kiek daugiau nei 100 šių pabūklų ir po 2000 sviedinių. Jie su pertraukomis naudoti ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose, ir Sausumos pajėgose.
XXI a. antrajame dešimtmetyje šie pabūklai dundėdavo Sausumo pajėgų prieštankinių padalinių lauko pratybose su koviniu šaudymu „Medžiotojas“, kuriose kariai treniruojasi naudoti turimus prieštankinius ginklus ir priemones vykdant gynybines operacijas. Šių pratybų metu įvairių tipų sunkiaisiais ginklais buvo treniruojamasi naikinti šarvuotąją priešo techniką.
Kokios šio ginklo charakteristikos ir galimybės? Visų pirma, tai yra beatošliaužis pabūklas. Privalumas tas, jog aukojant atošliaužos mechanizmus, ginklas nėra apkraunamas papildomu svoriu. Toks ginklas nėra toliašaudis (rekomenduojamas PV 1110 efektyvaus šūvio nuotolis siekia iki 700 metrų) ir galima sakyti, jog naudojamasi dideliu 90 mm kalibro šautuvu. Tokiu būdu pėstininkas gali iš santykinai nedidelio ir lengvo ginklo šaudyti didelio kalibro šaudmenimis.
PV 1110 yra lengvas ir mobilus, tad jį galima montuoti ant lengvųjų sunkvežimių ar transporterių, tokių kaip švediški sunkvežimiai Volvo TGB 11, Volvo L3314 ar vikšrinis Bandvagn 206. Lietuvos kariuomenėje taip pat buvo naudojama šitokia kombinacija. Beje, ir Volvo L3314, ir Bandvagn 206 taip pat galima pamatyti Karo technikos ekspozicijoje. Pasak karių pasakojimų, buvo bandymų montuoti pabūklą ir ant kito daugeliui gerai žinomo sunkvežimio – vokiško Mercedes-Benz Unimog S416. Tokiu būdu transporto priemonė tampa mobilia prieštankine pozicija.
Ginklas be priedų sveria apie 260 kilogramų, tad, iššovus, du fiziškai pasiruošę kariai ant ratų ji dar gali nuvilkti keletą šimtų metrų. Švedų kariai netgi praktikuodavo pabūklo vilkimą rogėmis.
90 mm kalibro PV 1110 ugnis gali būti koreguojama optinio arba tradicinio metalinio taikiklio pagalba. Taip pat prie jo buvo pritvirtintas prisišaudymo ginklas, kuriuo buvo galima paleisti trasuojančią kulką, nušviečiančią reikiamą šūvio trajektoriją. Įgulą sudarydavo du arba trys kariai. Pabūklu galima iššauti iki aštuonių šūvių per minutę.
Vienas karys yra pasakojęs, kaip tokiu pabūklu yra šaudęs per KASP mokymus Telšiuose. Šaudymų taikiniu buvo pasirinktas lengvasis „Mazda“ automobilis. Pasak jo, po šaudymo privažiavo krovininis automobilis, į kurį beliko sumesti „Mazdos“ likučius.

Galbūt šį tekstą skaito žmonės, kuriems teko tarnyboje susidurti su šiuo ginklu ar juo šaudyti? Galbūt turite įdomių istorijų, kuriomis galėtumėt pasidalinti? Galbūt turite nuotraukų? Mums būtų įdomu išgirsti ir pamatyti!