Simboliška ir jubiliejinė Vasario 16-oji

1918 m. Vasario 16-osios Aktas – viena iš Lietuvos valstybės istorijos atramų. Tai yra viena iš datų, kartu Kovo 11-ąja ir Liepos 6-ąja, žyminčių didžiuosiu šalies posūkius ir gyvenimo šalyje pokyčius.

1918-ųjų Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Lietuvoje žino ir didelis, ir mažas. Puiki diena pasidžiaugti laisva valstybe, pasveikinti savo draugus ir artimus, ką nors gražaus ir simboliško įsikelti į socialinius tinklus. Nepamiršti išsikelti Trispalvės!

Bet ar žinojote, kad ne tik 1918-ųjų Vasario 16-oji yra mums svarbi? Ši diena yra svarbi ne tik tais metais, bet ir vėliau, kovojant prieš sovietų okupantus. Ar daugelis galėtų pasakyti, kodėl Lietuvos laisvės kovoms yra svarbi 1944 m. Vasario 16-oji? O kas nutiko 1949 m. Vasario 16-ąją?

VIETINĖ RINKTINĖ. Prieš 80 metų, 1944-ųjų Vasario 16-ąją, generolas Plechavičius per radiją pakvietė lietuvius prisijungti prie buriamos Vietinės rinktinės kovai su bolševikais. Jis skelbė:  „Pirmasis rinktinės uždavinys – kova su banditizmu. Į Stalino pasikėsinimą mus išnaikinti – visi lietuviai buriasi į Rinktinę. […] Rinktinės veikimo plotas – Lietuvos teritorija. Be mano sutikimo iš Lietuvos ribų joks dalinys negali būti paimtas kur nors nusiųsti. Rinktinei vadovaus lietuvių karininkai. […] Lietuvos vyrai, aš jus kviečiu stoti į mano organizuojamą Vietinę rinktinę. Visi vykite pas savo apskričių komendantus, nes atėjo laikas ginti savo Tėvynę“.

Politikų, karininkų ir palaikančiųjų Vietinė rinktinė buvo regima kaip Lietuvos kariuomenės atkūrimo pradžia. Iki 1944 m. kovo 1 d. į rinktinę įstojo beveik 20 000 savanorių. Juos nacių vadovybė norėjo mobilizuoti ir panaudoti Rytų fronte, tačiau generolas Plechavičius, perpratęs kėslus, įsakė dalinių vadams nepaklusti ir paleido rinktinės karius neribotų atostogų. Negalėdami mobilizuoti Vietinės rinktinės karių, vokiečių administracijos pareigūnai gegužę rinktinę panaikino.

VLIK DEKLARACIJA. Prieš 80 metų, 1944 m. Vasario 16-ąją, Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK) paskelbė deklaraciją, kurioje buvo išreikšti svarbiausi lietuvių tautinio pogrindžio (antinacinio ir antisovietinio) tikslai ir uždaviniai. Deklaracijoje buvo skelbiama: „Išlaisvinta Lietuva turi būti demokratinė respublika. Kol bus sušauktas demokratiniu būdu išrinktas Lietuvos seimas, išlaisvintoji Lietuva bus valdoma pagal Laikinosios Valstybės Konstitucijos nuostatus. Laikinosios Valstybės Konstitucijos nuostatus priima VLIK’as pagal 1922 m. Lietuvos Konstitucijos principus“. 1944 m. gegužę–birželį gestapas suėmė dalį VLIK‘o narių.

LIETUVOS LAISVĖS KOVOS SĄJŪDŽIO DEKLARACIJA. Partizanų vadai Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Juozas Šibaila-Merainis, Leonas Grigonis-Užpalis, Aleksandras Grybinas-Faustas, Vytautas Gužas-Kardas, Bronius Liesys-Naktis ir Petras Bartkus-Žadgaila buvo aštuoni 1949 m. Vasario 16-osios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracijos signatarai.

Prieš 75 metus Minaičių (Radviliškio r.) kaimo bunkeryje pasirašytas dokumentas svarbus tuo, jog Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS) jungė karines formuotes ir visuomenines grupes, buvo atstovaujamas vienos vadovybės ir politinėmis bei karinėmis priemonėmis vykdė pasipriešinimą, kovojo už Lietuvos laisvę. 1999 m. Lietuvos Respublikos Seimas pripažino, jog deklaraciją paskelbusi LLKS vykdė aukščiausios politinės ir karinės struktūros funkcijas ir buvo vienintelė teisėta valdžia okupuotos šalies teritorijoje.

Su Lietuvos valstybės atkūrimo diena jus visus!