Smeigtukas trikampe galvute
Kiauleikių kaimas (Kretingos r.) buvo apie 4 km į rytus nuo Palangos miesto. Dabartinė Vidmantų gyvenvietė dalinai užima jo teritoriją. Šalia išnykusio kaimo buvo kapinynas, kuris archeologams žinomas tuo pačiu, kaimo, pavadinimu. Pagal jame randamus dirbinius VIII–XII a. datuojamas senkapis pradėtas tyrinėti dar iki Lietuvos valstybės atkūrimo, kai 1905 (1906 ?) ir 1908 m. kasinėjimo darbus čia vykdė būsimas karo muziejaus įkūrėjas V. Nagevičius. Savo straipsniuose jį mini P. Tarasenka, J. Puzinas, M. Gimbutienė, R. Kulikauskienė, A. Tautavičius ir kt. 1984 m. Kiauleikių kapinyno, ardomo melioracijos darbų, tyrimo dar kartą ėmėsi tuometinis Lietuvos TSR mokslų akademijos Istorijos institutas. Tais metais buvo ištirti 7 apardyti griautiniai ir kelių degintinių kapų likučiai.
Smeigtukas buvo rastas beveik visai suardytame kape Nr. 5 kartu su miniatiūriniu moliniu puodeliu, kuriame buvo gintarinis karolis-verpstukas, dviem vario lydinio tuščiaviduriais trikampio pjūvio platėjančiais galais apyrankėmis ir peiliuku. Prie vienos apyrankės ir smeigtuko adatos buvo išlikę užsikonservavusio audinio gabaliukai.
Sunku tikėtis, kad suardyto kapo radiniai būtų geros būklės, tačiau dėl savo retumo, tipiškumo ir meniškumo smeigtuko vertė išlieka didelė. Iš vario lydinio pagamintas masyvus smeigtukas turi plokščią trikampę galvutę, kurios viršutiniai kampai ištempti ir užsibaigia apskritimais, o ties viršutinės kraštinės viduriu iškilusi smaila ataugėlė. Apatinis galvutės kampas nukirstas. Toje vietoje, kur galvutė jungiasi su adatėle, yra ąselė, prie kurios per įvertą grandelę buvo kabinami kabučiai, grandinėlės ir kiti dekoratyviniai elementai, dėl kurių praktinės paskirties daiktas, skirtas apsiaustui ar kitam drabužiui susegti, virsdavo dar ir papuošalu. Viena galvutės pusė dengta smulkių brūkšnelių ornamentu dekoruota balto metalo (sidabro) plokštele, kurios išlikę tik fragmentai. Galvutės viršutinis kraštas buvo puoštas keturiomis mėlyno stiklo akutėmis. Trys iš jų išliko. Nors smeigtuko adatos galas yra nulūžęs, jo ilgis siekia 22 cm, plotis – 12,5 cm. A. Tautavičius šį smeigtuką priskirią ketvirtajam (iš šešių) tipui, kuris datuojamas VIII–IX a., yra būdingas išimtinai kuršiams ir nešiotas daugiausia moterų.