SVEIKINAME SU LIETUVOS KARIUOMENĖS DIENA!
Džiaugsmingai sutikdami Lietuvos kariuomenės dieną, prisiminkime lemtingą mūsų valstybei žingsnį, kurio iškilmes šiandien minime ir švenčiame. Prieš 105-erius metus Lietuvos Respublikos ministro pirmininko ir krašto apsaugos ministro Augustino Voldemaro pasirašytas pirmasis įsakymas Lietuvos kariuomenei laikomas oficialia karinių pajėgų kūrimo pradžia.
Pabrėžiant būtent oficialią karinių pajėgų kūrimo pradžią, atkreipiame dėmesį, kad realūs darbai prasidėjo anksčiau. Jau carinės Rusijos kariuomenėje besikuriantys lietuviški kariniai daliniai puoselėjo idėją tapti laisvę skelbiančios Lietuvos kariuomenės pagrindu. Minėtoje imperijoje kilus perversmui ir įsigalėjus bolševikams, lietuviški daliniai buvo išformuoti. Bolševikų įvykdytas valdžios užgrobimas lemtingai artino ir Pirmojo pasaulinio karo pabaigą.
Kapituliuojanti Vokietija nebegalėjo laikytis griežtos politikos užgrobtose žemėse ir švelnino savo režimą jose. Tuo besinaudodama Lietuvos taryba pasiekė nepriklausomybę, bet pasibaigęs Pirmasis pasaulinis karas skilo į mažesnius lokalinius konfliktus imperijų griūtį žymėjusiose išsivadavusiose valstybėse. 1918 m. spalį Lietuvos Valstybės taryba įsteigė Apsaugos komisiją, kuri, suformavus pirmąją vyriausybę, pertvarkyta į Apsaugos ministerijos štabą. Taip priėjome prie A. Voldemaro vadovaujamos vyriausybės sudarymo momento. Gana ironiška, bet būtent naivus ministro pirmininko požiūris pradžioje tapo gana didele kliūtimi kuriant karines pajėgas. A. Voldemaras tikėjo, kad tokiai mažai valstybei užteks sukurti milicines pajėgas tvarkai šalies viduje prižiūrėti, o galimas išorės grėsmes išspręs galingųjų Vakarų valstybių karinė parama. Ir štai vėl į sceną žengia bolševikai, kurių grėsmingas artėjimas prie dar net galutinai nepatvirtintų Lietuvos sienų nepalieka vietos lietuvių nuolankumui ir naivumui.
1918 m. lapkričio 23 d. pasirašytas įsakymas, kaip minėta pačiame pirmajame šio apžvalginio teksto sakinyje, tampa lemtingu ir šį lemtingą žingsnį šiandien ir švenčiame. Šiuo žingsniu prasideda žygis, vedantis į kovos frontus, kuriuose pasiektos pergalės išsaugojo Lietuvos nepriklausomybę. Ir nors šiame žygyje teko patirti, iškęsti ir išgyventi daug sunkumų, jis tęsiasi ir šiandien. Šiandieninė Lietuvos kariuomenė toliau vystosi, stiprėja ir tobulėja, tęsdama prieš 105 metus pradėtą kelionę.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukoje – Lietuvos Nepriklausomybės kovos. Lietuvos kariuomenės II pėstininkų brigados štabas vyksta į frontą. 1919 m.