V. Mackevičiaus paveikslas „Klaipėdiečių sukilėlių būrys“

„Gyvenime ir tapyboje esu realistas“ – taip teigė Vytautas Mackevičius (1911–1991 m.), kurio nutapyti dokumentinio pobūdžio siužetai ir karininkų portretai prisidėjo prie Lietuvos istorijos naratyvo formavimo, kuriuo tarpukariu rūpinosi karo muziejaus įkūrėjas Vladas Nagevičius. Viename iš muziejaus įsigytų paveikslų įamžintas 1923-ųjų m. Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos karinės akcijos siužetas. Kūrinio centre vaizduojamas būrys „sukilėlių“ (civilių drabužiais persirengusių karių), ristele jojančių ant žirgų per Klaipėdos miestą. Jų poziciją atskleidžia iš užnugario kyšanti ginklo briauna, avimi kareiviški batai bei ant kairės rankos matomi turkio spalvos – Mažosios Lietuvos savanorių – raiščiai.

Remiantis inventorinių knygų duomenimis, šis paveikslas į muziejų pateko 1936 m. vasario 6 d. Kūrinį autorius nutapė tebūdamas dvidešimt kelių metų (apie 25 m.). Tuo laikotarpiu Vytautas Mackevičius buvo ką tik pabaigęs Kauno meno mokyklą (1928–1935 m.), kur žinias gilino pas peizažo meistrus (Petrą Kalpoką ir Vladą Didžioką), bei pradėjęs tarnybą Lietuvos kariuomenėje (1935–1937 m.). Šis batalinės tematikos kūrinys bei siužetui parinkti stilistiniai sprendimai natūraliai atkeliauja iš tuometinės menininko aplinkos.

Kūrinyje atsiskleidžia specifiniai Vytauto Mackevičiaus kūrybos bruožai: iliustratyvumas, subtilus į ekspresiją linkstantis potėpis bei dominuojantis pilkšvas koloritas. Pasirinkta įstriža kompozicija žiūrovo žvilgsnį sutapatina su raitelių būrį pasitinkančios miestiečių minios perspektyva. Panašus momentas įamžintas ir 1923 m. vasario 20 d. dokumentinėje fotografijoje, kur vaizduojami Lietuvos kariuomenės daliniai atjojantys Steintor Strasse (dab. Kūlių vartų gatve), vykstantys į paradą Naujojo turgaus (dab. Teatro) aikštėje. Randamas kompozicinis sąryšis tarp savalaikės fotografijos ir vėlesnės V. Mackevičiaus tapybos nurodo į tuometinį autoriaus polinkį atsiduoti realizmo estetikai.