Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui (VLIK) – 80!
VLIK susikūrė okupuotoje Lietuvoje. Tautininkų, krikščionių demokratų, liaudininkų, socialdemokratų, kitų partijų ir rezistencinių organizacijų atstovai 1943 m. lapkričio 25 d. susirinko į steigiamąjį susirinkimą Kaune. Komiteto nariai tikėjosi, kad po karo tarp Vakarų sąjungininkų ir Sovietų Sąjungos kils dar vienas karas ir tokiu būdu Lietuvai pavyks atgauti laisvę.
1944 m. vasario 16 d. VLIK išplatino atsišaukimą su deklaracija, kurioje skelbiama: „Išlaisvinta Lietuva turi būti demokratinė respublika. Kol bus sušauktas demokratiniu būdu išrinktas Lietuvos seimas, išlaisvintoji Lietuva bus valdoma pagal Laikinosios Lietuvos Valstybės Konstitucijos nuostatus. Laikinosios Valstybės Konstitucijos nuostatus priima VLIK‘as pagal 1922 m. Lietuvos Konstitucijos principus“.
1944 m. gegužės–birželio mėn. nacių gestapas suėmė du trečdalius VLIK narių.
Kiti išblaškyti antrosios sovietinės okupacijos traukėsi į Vakarus, o 1955 m. įsikūrė JAV. Matydami, jog Lietuvos nepriklausomybės greitai atkurti nepavyks, ėmėsi ilgo ir sunkaus darbo informuoti pasaulį apie okupuotą valstybę. Reikalavo besąlyginės laisvo apsisprendimo teisės Lietuvai, žiniasklaidoje ir kitur skleidė informaciją apie sovietų okupantų vykdomą kolonijinę politiką ir Lietuvos rusifikavimą. Dėl pavergtos Lietuvos laisvės Vakarų valstybėms siuntė atsišaukimus ir memorandumus. Lietuvos teisė į laisvę pasaulio galingiesiems buvo primenama kiekviena pasitaikiusia proga.
Šis darbas buvo dirbamas iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Veiklą VLIK užbaigė Seimo suvažiavime Vilniuje 1992 m. gegužės 29 d.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomas VLIK‘o atsišaukimas, 1950 m. publikuotas laikraštyje „Draugas“.