Karo muziejus plečia bendradarbiavimą su Lietuvos kariuomene
Vytauto Didžiojo karo muziejus ugdo visuomenės patriotiškumą, kaupia ir saugo Lietuvos karybos vertybes, supažindina visuomenę su Lietuvos kariuomenės istorija. Siekdamas užtikrinti istorinių žinių tęstinumą, muziejus glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos kariuomene. 2019 m. šis bendradarbiavimas tapo dar glaudesnis. Norint surinkti ir išsaugoti muziejinių vertybių, atspindinčių mūsų kariuomenę, jos kuriamas tradicijas, NATO vaidmenį, muziejaus Rinkinių komplektavimo komisiją papildė vyresnysis leitenantas Mindaugas Jonas Laučius.
2018 m. taip pat buvo išskirtiniai. Minint atkurtos Lietuvos valstybės ir kariuomenės 100-metį, Lietuvos sausumos pajėgų vadas muziejui įteikė Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgų tarnybos ženklų ir kokardų rinkinį, Lietuvos kariuomenės orkestras daiktų rinkinį praturtino Lietuvos kariuomenės orkestro istorine uniforma. Taip pat kartu su Lietuvos kariuomene dalyvauta kultūriniame renginyje „Comic Con Baltics“, kartu minėti Lietuvos valstybės atkūrimo diena, Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-metis, bendradarbiauta rengiant parodas „Atgimusi po sunaikinimo“ ir „Amžių kovoję – laisvę laimėjom“.
Muziejaus ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimo ištakos:
1922 m. buvo išleistas įsakymas kariuomenei, kuriame paskelbta, kad Karo muziejaus kūrimas – bendras visos kariuomenės reikalas ir rūpestis. Buvo nurodyta kariuomenės dalių atstovams atvykti į Karo muziejų ir aptarti tolesnį bendradarbiavimą renkant eksponatus Nepriklausomybės kovų ir kariuomenės istorijos tematika, pulkų komisijos įpareigotos sustiprinti darbą šioje srityje. Ypač susirūpinta ginklų istorijos medžiagos rinkimu. Įsakyme numatyta į Muziejų vežti vadų ir pasižymėjusių karių paveikslus ir fotografijas, piešinius, raštus, įsakymus, charakterizuojančius dalies įsikūrimą, plėtimąsi, komplektaciją, kiek tai leidžia karo paslaptis, apdovanojimus, pasižymėjimus, oficialias iškilmes. Krašto apsaugos ministras kreipėsi ir į visus Lietuvos karius, kad jie rinktų senosios istorijos liekanas ten, kur jie gyvena ir kur tarnauja. Išskirtinis dėmesys buvo kreipiamas į knygnešių veiklą, Lietuvos okupaciją Pirmojo pasaulinio karo metais, atskleidžiant Lietuvos sunaikinimo mastus ir surenkant okupantų valdininkų nuotraukas, uniformas, ginklus, nes šios medžiagos gali nelikti. Įsakymą pasirašė Krašto apsaugos ministras prof. Jonas Šimkus, Karo mokslo skyriaus viršininkas gen. Leonas Radus-Zenkavičius ir Karo muziejaus organizatorius gen. ltn. Vladas Nagevičius.
Išleidus įsakymą, Muziejaus rinkinius nuolat papildydavo nauji eksponatai. 1923 m. gegužės 19 d. Klaipėdos krašto Šilutės apskrities komendantas Jurgis Brūvelaitis padovanojo Muziejui tris šautuvus, kuriuos šauliai atėmė iš vokiečių, birželio 24 d. Antanas Kniukšta – Klaipėdos sukilimo metu iš priešo atimtą vokišką savitaisį 7,65 mm kalibro pistoletą Dreyse, policininko kardą, tris lengvuosius kulkosvaidžius – vieną 7,92 mm kalibro vokiečių MG 08/15 (Maxim), aušinamą vandeniu, ir du 8 mm kalibro prancūzų Chauchat, aušinamus oru. Eksponatus Muziejui rinko ir pats Jonas Basanavičius.
1936 m. vasario 16 d. per iškilmingą naujojo Karo muziejaus atidarymą, gen. ltn. V. Nagevičius savo inauguracinėje kalboje sakė: „Karo muziejus įsikūręs tautos ir valstybės aukomis įrengtuose didinguose rūmuose, ir ateityje rodys, kad lietuviai, per amžius budėję, laisvę laimėjo tik per aukas ir pasišventimą, muziejus ugdys kariuomenėje ir visuomenėje tautinį susipratimą, tėvynės meilę ir pasiryžimą ginti nepriklausomybę“. 1922 m. prasidėjęs glaudus bendradarbiavimas tarp Lietuvos kariuomenės ir Karo muziejaus išliko ir iki šių dienų.