2024 m. balandžio tema – karveliai ir oro paštas (II dalis)

PIRMĄJĄ DALĮ GALITE SKAITYTI ČIA

Kiekviename kariniame pulke buvo stengiamasi įrengti karvelides, pavyzdžiui, 1931 m. 9-jame pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulke Marijampolėje buvo įsteigtas patogus ir modernus karvelynas, kuriam suteiktas vietinio karvelyno statusas, t. y. C kategorija. Karvelyno patalpos buvo suskirstytos: atskiros sekcijos jauniems ir seniems karveliams laikyti, perėti, lesinti ir pan. Karvelynas buvo apgaubtas sietine tvora, o karvelius dresavo ir prižiūrėjo liktinis puskarininkis, baigęs specialius kursus[1]. Kaip matyti iš 1934 m. atliktos patikros, šio karvelyno patalpa buvo pavyzdingai sutvarkyta, o karvelių dresūra – nepriekaištinga[2]. Apie karvelidės dydį galima spręsti iš šio pavyzdžio: 1932 m. 1-jame pėstininkų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino pulke (dislokuotas Ukmergėje) buvo pastatyta 4 metrų pločio ir 10 metrų ilgio karvelidė, apjuosta sietine tvora; buvo atskiros patalpos jauniems ir seniems karveliams laikyti^[3].

Karveliai buvo skirstomi į keturias rūšis: I rūšies karveliai galėjo nuskristi 150 km per 3 val., II rūšies – 100 km per 2 val., III – 75 km per 1,5 val., IV – 75 km per ilgesnį laiką^[4]. Lietuvos kariuomenės karveliai buvo žieduojami žiedais su Vyčiu, žieduose taip pat buvo skaitmenų grupė, kuri nurodė, kuriam karvelynui karvelis priklauso, numeris ir gimimo metai. Kariuomenės karveliams dažnai buvo užmaunami spalvoti krypties žiedai. Žiedo spalva nurodė, kuria kryptimi paukščiai dresiruojami.

 Norint užtikrinti karvelių pašto efektyvumą, buvo būtina juos tinkamai prižiūrėti ir treniruoti, todėl kareiviai, būsimi karvelynų prižiūrėtojai, turėdavo baigti karvelių dresiravimo kursus. Atsargos karininkai, kareiviai ir  šauliai buvo skatinami laikyti karvelius.

Lietuvos kariuomenėje buvo organizuojamas ryšininkų sportas, taigi – ir karvelių rungtynės. 30 km įvairiomis kryptimis nuvežti paukščiai buvo paleidžiami po vieną. Už 30 km parskridimą per 30 min. (su įlindimu į karvelidę) buvo skiriama 1000 taškų.

Tarpukariu daugelyje šalių pašto karvelių laikymas ir mokymas buvo reglamentuotas įstatymų, Lietuvoje – Karo ryšių karvelių įstatymo (1930 m.) ir tam įstatymui vykdyti patvirtintomis Pašto karvelių laikymo ir mokymo taisyklėmis (1933 m.).

1940 m. Lietuvos kariuomenės Ryšių batalione buvo 21 karvelynas, per 1 100 karvelių[5]. Prasidėjus sovietinei okupacijai, sovietai karvelius perėmė savo reikmėms. Vokiečių nuomone, karveliai – nelegali ryšio priemonė, todėl užimtose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, buvo draudžiama laikyti karvelius, jie buvo konfiskuojami. 

 

[1] 9 pėst. L. K. V. pulkas,  Karys, 1931, Nr. 26, 523 p.

[2] Gintautas Surgailis, Devintasis pėstininkų Lietuvos kunigaikščio Vytenio pulkas, Vilnius, 2023, 148 p.

[3] Pašto balandžiai Lietuvoje iki 1940 m., http://www.pigeons.lt/karo-balandziai/pasto-balandziai-lietuvoje-iki-1940-m-2/

[4] Mjr. Edvardas Vasiliauskas, Lietuvos kariuomenės lygmens ryšių vienetai 1935–1940 m., Karo archyvas, 2022, t. 37, 126–127 p.

[5] Pašto balandžiai Lietuvoje iki 1940 m., http://www.pigeons.lt/karo-balandziai/pasto-balandziai-lietuvoje-iki-1940-m-2/

Ar žinojote: 1927 m. iš Tauragės į Klaipėdą buvo išsiųstas pirmas pranešimas – kolubograma (tai rašytinis pranešimas, gabenamas karveliais, jis buvo įdedamas į tam skirtą vamzdelį, tvirtinamą karveliui prie kojos ), 150 km atstumą balandis įveikė per 4 valandas.