2025-06-28
2025 m. birželio mėnesio tema: apkasai ir barikados (II dalis)
Gynybiniai įtvirtinimai, apsaugoję Lietuvos širdį.
Ilgų kovos dešimtmečių užgrūdinti Lietuvos gyventojai 1991 m. vėl statė barikadas.
1991 m. sausio 8 d. sovietų okupantai pabandė užimti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos rūmus. Grėsmingas tos dienos šturmas nepavyko. Parlamentas buvo apgintas pastatą saugojusių gynėjų. Nuo sausio 8 d. Lietuvos Sąjūdis pradėjo organizuoti budėjimą Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose prie svarbiausių pastatų: Lietuvos Parlamento, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komiteto, Vilniaus televizijos bokšto, telefonų ir telegrafo stočių; žmonės, saugodami savo atstovybę, ėmė budėti prie Parlamento visą parą. Čia pradėjo kilti gynybiniai įtvirtinimai…
Per ypač trumpą laiką Parlamento prieigas apjuosė gynybiniai barikadų žiedai, dar išvakarėse – 1991 m. sausio 12-ąją – užtvėrė daugiau kaip 100 autobusų ir sunkvežimių. Iš gretimos statybvietės buvo nešami ir statomi palei Parlamento sienas statybinės armatūros tinklai. Armatūros tinklus sutvirtino spygliuotos vielos užtvaros. Vėlesnėmis dienomis Parlamentas buvo apjuostas gelžbetoninių perdengimo plokščių ir blokų, inžinerinių tinklų kolektorių siena. Neries krantinėje suguldyti pusantro metro skersmens gelžbetoniniai vamzdžiai, užtvertos Nepriklausomybės aikštės prieigos, iškasti prieštankiniai grioviai, įrengtos ir kitos užtvaros. Visi šie gynybiniai įtvirtinimai iškilo per neįtikėtinai trumpą laiką.
Ant Parlamento stogo, saugant Aukščiausiosios Tarybos posėdžių salę, buvo įbesti armatūros smaigai, kurie turėjo apsunkinti desantininkų išsilaipinimą, jeigu būtų puolama iš oro. Pastato viduje įėjimai ir išėjimai užtverti didžiulėmis smėlio maišų krūvomis. Sovietų agresijos dienomis nepaisydami nuolatinės šlapdribos ir šalčio Lietuvos parlamentą Nepriklausomybės aikštėje saugojo dešimtys tūkstančių žmonių – Gyvoji barikada. Žinutė buvo aiški – mes juos išrinkome, mes juos ir apginsime. Šie visi žmonės tapo barikadų inžinieriais: ne tik savo fizines jėgas skyrė barikadoms įrengti, bet ir savo pačių kūnus pavertė Gyvąja barikada.
Laimei, žmonių fizinės, dvasinės bei intelektualinės pastangos apsaugojo Lietuvos širdį.
Sausio 13-osios paryčiais Nepriklausomybės aikštėje, prie Lietuvos Parlamento susirinko daugiau kaip 100 000 žmonių, taip išreikšdami gedulą dėl Laisvės gynėjų žūties, palaikymą sužeistiesiems ir pareikšdami paramą teisėtai išrinktai Lietuvos Respublikos valdžiai. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba ir toliau posėdžiavo, o susirinkę žmonės palaikė ryžtingą Parlamento nusistatymą – priešintis ir nepasiduoti. Buvusieji ten kalba apie tuo metu tvyrojusią ypatingą vienybės atmosferą.
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkiniuose saugomos 1991-ųjų Sausio įtvirtinimų nuotraukos ir barikadų elementai.
Plačiau apie Lietuvos karo inžineriją – parodoje „Prakaitu grįstas kelias. Lietuvos karo inžinerijos istorija“. Ji Vytauto Didžiojo karo muziejuje veiks iki 2025 m. gruodžio 31 d.
