DALIOS GRINKEVIČIŪTĖS IR EKSPOZICIJOS ISTORIJA

Gydytojos, tremtinės Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) atsiminimai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ – vienas reikšmingiausių Rytų ir Vidurio Europos literatūros kūrinių. Į šešioliką kalbų ir verstas ir plačiai pasaulyje žinomas kūrinys – vienas ryškiausių sovietinių represijų liudijimų, lietuvių atminties žiburėlis plačiajame pasaulio literatūros vandenyne. Nenugulę užmarštyje prisiminimai, įspėjantys nepailsti ir nepasiduoti, 2021 m. buvo įtraukti į UNESCO nacionalinį „Pasaulio atminties“ registrą.

O kaip stipriai pasakojimą apie tvirtą dvasią ir kančią papildo istorijos apie nelegalų D. Grinkevičiūtės grįžimą iš tremties į Lietuvą, atsiminimų užkasimą stiklainyje sode ir jų perrašymą iš naujo, teksto perdavimą Sovietų Sąjungos disidentams ir kūrinio kelią bei publikavimą Vakaruose.

Iki mūsų dienų išliko ne tik vertingas tekstas, bet ir svarbi istorinės vieta, liudijanti apie tragišką Lietuvos gyventojų XX a. istoriją. Gimusį Kauno inteligentų šeimoje, dalį gyvenimo D. Grinkevičiūtė nugyveno Šilalės r. Laukuvos miestelyje, erdviame mediniame name kitapus gatvės nuo bažnyčios. 2024 m. rudenį namas buvo kapitaliai sutvarkytas ir pritaikytas ekspozicijai.

Ekspozicija pasakoja ne tik D. Grinkevičiūtės, bet ir buvusių namo savininkų Milių šeimos bei D. Grinkevičiūtės bendražygės, draugės ir globėjos Aldonos Šulskytės istorijas. Ekspozicijoje taip pat pristatoma Laukuvos istorija, neatsiejama nuo žymių šio krašto žmonių biografijų. Name dalinai atkurti autentiški interjerų fragmentai, panaudoti asmeniniai daiktai ir subtiliai integruoti naujai kuriami autoriniai artefaktai.