Pranešėjų apsauga
Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.
Informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo – fizinis asmuo, pateikiantis informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį sužinojo iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu, taip pat informaciją apie pažeidimą pateikiantis savarankiškai dirbančio asmens statusą turintis asmuo, akcininkas ar asmuo, priklausantis įmonės administraciniam, valdymo ar priežiūros organui (įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir apmokamus ar neapmokamus stažuotojus), arba bet kuris fizinis asmuo, dirbantis prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir (ar) tiekėjams.
Praneškite jeigu krašto apsaugos sistemos institucijose susidūrėte su galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administraciniu nusižengimu, tarnybiniu nusižengimu ar darbo pareigų pažeidimu, taip pat šiurkščiu privalomų profesinės etikos normų pažeidimu ar kitu, grėsmę viešajam interesui keliančiu arba jį pažeidžiančiu, teisės pažeidimu, apie kuriuos sužinojote iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su krašto apsaugos sistemos institucijomis.
Informacija apie pažeidimus krašto apsaugos sistemos institucijose teikiama dėl:
- pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai,
- pavojaus aplinkai,
- kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams, teismams vykdant teisingumą
- neteisėtos veiklos finansavimo,
- neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo,
- neteisėtu būdu įgyto turto,
- padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą,
- kitų pažeidimų.
Informacijos apie teisės pažeidimus krašto apsaugos sistemos institucijose teikimą ir administravimą reglamentuoja krašto apsaugos ministro 2023 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-2 „Dėl Informacijos apie teisės pažeidimus teikimo ir administravimo krašto apsaugos sistemoje ir Pranešėjų apsaugos įgyvendinimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašų patvirtinimo“ patvirtintas Pranešėjų apsaugos įgyvendinimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašas.
Viešojo sektoriaus subjekto darbuotojas, vykdydamas savo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 9 straipsnyje, privalo pranešti apie jam žinomą korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, išskyrus veiką, kurią galbūt padarė, daro ar rengiasi padaryti jo artimieji giminaičiai ar šeimos nariai (artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso II skyriuje), jeigu jis gavo duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad buvo padaryta, daroma ši veika ar rengiamasi ją padaryti, ir jeigu teisės aktuose nėra nustatytų praneštinos informacijos atskleidimo ribojimų.
Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:
- Užpildę Pranešimo apie pažeidimą formą ir ją atsiuntę elektroninių paštu [email protected]. Krašto apsaugos sistemoje vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą administruoja KAM Korupcijos prevencijos ir tyrimų skyrius.
- Kompetentingai institucijai (prokuratūrai) tiesiogiai.
Asmenims, pateikusiems informaciją apie pažeidimus, gali būti taikomos apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonės Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Asmens, kuris pateikė informaciją apie pažeidimą, konfidencialumas užtikrinamas nepaisant gautos informacijos apie pažeidimą tyrimo rezultatų. Konfidencialumo nebūtina užtikrinti, kai to raštu prašo informaciją apie pažeidimą pateikęs asmuo arba jei jo pateikta informacija yra žinomai melaginga.
Informacijos pateikimas siekiant apginti išskirtinai asmeninius interesus nelaikomas pranešimu.
Už šmeižtą ar melagingą kito asmens kaltinimą nusikalstamos veikos padarymu, valstybės ar tarnybos paslapties ar profesinės paslapties atskleidimą yra numatyta teisinė atsakomybė.
Informacija, kurioje nėra duomenų apie galimus korupcinio pobūdžio pažeidimus, perduodama nagrinėti bendra tvarka pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatas.
