2025-08-28
2025 m. rugpjūčio tema – Lietuvos kariuomenės sunkvežimiai (II dalis)
Atkurtos Lietuvos kariuomenės kariai pradžioje važinėjo, plaukiojo ir skraidė sovietine technika. Motociklai, šarvuočiai, visureigiai, lengvieji automobiliai, autobusai, sunkvežimiai, kateriai, sraigtasparniai, lėktuvai – viskas buvo sovietų gamybos. Kažkas buvo įsigyta iš Lietuvą paliekančios Rusijos kariuomenės, kažkas perimta iš subyrėjusių sovietinių organizacijų ir įstaigų, kažkas buvo nupirkta iš civilių, kažką paaukojo žmonės. O kokios buvo galimybės pirmaisiais laisvės metais staiga gauti daug vakarietiškos karinės technikos?
Šviežiai atkurtos Lietuvos kariuomenės sunkvežimių parkas atrodė maždaug taip: įvairių modifikacijų ir paskirčių ZIL-130, ZIL-131, ZIL-157, URAL, KrAZ, MAZ, GAZ-66, KamAZ ir panašiai. Prašome papildyti, jei kažką praleidome. Po keleto metų radosi ir daugiau mūsų regione gamintos technikos. Tai buvo aštuntajame dešimtmetyje gamintos lenkiški „Star“ sunkvežimiai (ne tik įprasti bortiniai – tentiniai, bet net ir mobili duonkepė) ir čekoslovakiški „Tatra 148“ su lenkiškomis „Jawor-M2“ radiolokacinėmis sistemomis, galėjusiomis stebėti oro erdvę 350 km atstumu.
Tačiau pirmąjį dešimtmetį Lietuvos kariai važinėjo ne tik buvusių komunistinių valstybių sunkvežimiais. Vakarietiška technika pradėjo rastis nedideliais kiekiais, bet gana anksti. Nuo 1993 m. Švedijos Karalystė aktyviai rėmė atkurtas Baltijos valstybių kariuomenes ir jau tais metais mūsų kariai gavo septynis „Volvo“ sunkvežimius, pagamintus šeštajame-septintajame dešimtmečiuose. 1995 m. atkeliavo Danijos Karalystės labdara – bent keliasdešimt apie 1955 m. gamintų amerikietiškų „Dodge Power Wagon W300M“, kuriuos lietuviai naudojo maždaug iki 2005 m. Kiek vėliau danai taip pat dovanojo senukų „Mercedes-Benz Unimog S404“ ir kiek naujesnių S416-ųjų unimogų. Literatūroje teko sutikti skaičių, kad XX-XXI a. sandūroje Lietuvos kariuomenė labdara gavo net iki poros šimtų įvairių unimogų.
XXI a., Lietuvai rimčiau ruošiantis narystei NATO, kariuomenę papildė įvairūs „Volvo TGB“ serijos sunkvežimiai – nedideli, bet talpūs, patikimi, pravažūs ir manevringi. Kažkuo panašūs į austriškus „Pinzgauer“, taip pat pažįstamus Lietuvos kariams. Buvo ir vienas kitas mūsų kraštams egzotiškas modelis, kaip aštuntajame dešimtmetyje gamintas britiškas „Bedford J6“.
Pakeliui į NATO Lietuva kūrė naujus pajėgumus – taip 2000-2001 m. buvo sukurti oro gynybos ir artilerijos batalionai. Artileristus visa reikalinga įranga, ginkluote, mokymais ir transportu aprūpino danai, oro gynybininkus – švedai. Artileristai haubicoms vilkti gavo partiją Vakarų Vokietijoje septintajame dešimtmetyje pagamintų „Magirus“ sunkvežimių, švedai oro gynybos pabūklams vilkti gavo to paties laikotarpio „Volvo 934/TL 31“. Ir taip margą sunkvežimių parką papildė civiliame gyvenime populiarūs „Mercedes-Benz“ 1213 ir 2224 sunkvežimiai, įvairiausių modifikacijų „Mercedes-Benz Unimog“ modeliai: S416, U-1250 ir naujesni.
2007 m. Lietuvos kariuomenė įsigijo kiek futuristiškai atrodžiusių suomiškų SISU E13TP. Juos Lietuvos kariuomenė naudoja remontui ir evakuacijai, kroviniams gabenti, kelti krano strėle. Iki 2013 m. iš Nyderlandų įsigyta per 70 jų kariuomenei nebereikalingų DAF sunkvežimių, naudojamų kaip mobilios vadavietės, haubicų vilkikai ir kitiems logistiniams poreikiams. Būtent DAF sunkvežimiai pakeitė „Magirus“ sunkvežimius ir jais Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono kariai transportuoja 105mm haubicas.
Po 2014-ųjų Rusijos agresijos kariuomenės prieš Ukrainą prasidėjo Lietuvos kariuomenės modernizacija. 2020 m. kariuomenę papildė daugeliui matyti ir kiekvienam Lietuvos kariui pažįstami modernūs 5 t keliamosios galios „Mercedes-Benz Unimog U5000“. Taip pat nupirkti savaeiges haubicas ir kitą sunkią techniką vežiojantys „Mercedes-Benz Zetros“. O dar atkeliavo amuniciją ir NASAMS oro gynybos sistemas vežiojantys „Mercedes-Benz Arocs“. Įvairių modifikacijų „Zetros“ ir „Arocs“ per pastaruosius keletą metų buvo užsakyta ne viena partija. 2023 m. užsakant „Zetrų“, Krašto apsaugos ministerijos pranešime buvo rašoma, jog jos turės galimybę užsikrauti ir nusiimti bei transportuoti salvinių raketų sistemų amuniciją ir kitą karinę įrangą. Panašiai ir su „Arocs“, kurie gali gabenti savaeigių haubicų PzH-2000 ar kitų artilerinių sistemų amuniciją, konteinerius, transporto priemones, įrangą ir kitas karines atsargas. Pildant parką, šią vasarą buvo įsigyta prancūziškų „Renault D“ sunkvežimių.
Panašiai, kaip ir 1918-1940 m., taip ir dabar Lietuvos kariuomenė gyvavimo pradžioje turėjo įvairiausių sunkvežimių parką, kuriuos pavykdavo gauti įvairiais būdais iš visur. Valstybei ekonomiškai sustiprėjus, tiek dabar, tiek mūsų laikais, stengiamasi nuo nepatogaus naudoti ir prižiūrėti sunkvežimių zooparko pereiti prie standartizacijos. Stengiamasi pirkti iš mažiau gamintojų ir mažiau modelių. Todėl vis ir matome pranešimus, kad naujai užsakomos tų pačių sunkvežimių partijos. Netolimoje ateityje sunkvežimių bus daugiau ir įvairesnių: HIMARS paleidimo platformos, mobilios radiolokacinės sistemos ir t.t. O kažkada atkeliaus ir tankų vilkikai, įvairios inžinerinės mašinos ir t.t.
Daug Lietuvos kariuomenės sunkvežimių galite pamatyti tiesiog gatvėse, Lietuvos kariuomenės šventėse ir pasirodymuose. Nemažai senesnių sunkvežimių galite pamatyti Vytauto Didžiojo karo muziejaus Karo technikos ekspozicijoje. Kviečiame registruotis į ekskursijas!
Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.
