Paslaptingas darbas po žeme: Pogrindžio spaustuvė „ab“
Pogrindžio spaustuvė „ab“ – Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys, kuriame užmaskuotas įėjimas nustebina ne vieną. Čia slapta išspausdinta net 138 000 egzempliorių patriotinio ir religinio turinio brošiūrų ir leidinių, o atnaujintoje ekspozicijoje galite dar daugiau sužinoti ne tik apie spaustuvės veiklos ypatybes, bet iš arčiau pažinti ir spaustuvės įkūrėjų Vytauto Andziulio ir Juozo Bacevičiaus gyvenimo istorijas.
Niekas taip nežemina tautos moralės, kaip jos pirmtakų kalbos draudimas, kurį Lietuva turėjo išgyventi net keletą kartų. Carinės Rusijos okupacinė valdžia 1864 m. uždraudė lietuvių kalbą ir raštą lotyniškais rašmenimis, tačiau pasipriešinimas okupacijai vyko ir toliau.
Prasidėjus nacistinei ir sovietinėms okupacijoms, vėl laisvo žodžio mintis buvo varžoma. Sovietmečio bruožas: be cenzūros negalėjo pasirodyti joks spaudos leidinys (nesvarbu, kokia kalba rašytas), už tai buvo traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Siekiant atsispirti nutautinimui, išlaikyti tradicines tautines vertybes, istorinę atmintį, ginti žmogaus teises, reikėjo spaudos, kuri atspindėtų realius gyvenimo reiškinius. Ji tapo vienu iš pagrindinių kovos ginklų. 1953 m. Lietuvoje užgniaužus paskutinius partizanų pasipriešinimo židinius, atsirado žmonių, kurie rizikuodami savo ir artimųjų laisve, o neretai ir gyvybe, tęsė partizanų pradėtą leidybos darbą.
Vytautas Andziulis ir Juozas Bacevičius pasirinko kovoti ne kulkomis, o švininėmis raidėmis. 1980 m. – pačiame sovietinės propagandos įkarštyje, kuomet už bet kokią laisvą mintį ar žodį grėsė ilgi metai kalėjimo, jie slapta Vytauto namuose įrengė unikalią pogrindinę spaustuvę „ab“ („a“ ir „b“ – įkūrėjų pavardžių pirmosios raidės) ir ėmėsi paslaptingo pogrindinio darbo. Tai vienintelė tokia slėptuvė Lietuvoje, kurios per visą jos gyvavimo laikotarpį (veikė ištisą dešimtmetį!) neaptiko sovietų saugumas. Iš čia pogrindiniai leidiniai po mūsų šalį pasklisdavo tūkstantiniais tiražais.
10 metų po žeme. Pogrindinės spaustuvės „ab“ veikla
Juozas Bacevičius visą sovietmetį ieškojo būdų, kaip pasipriešinti sovietų propagandai. Panašiai mąstė ir Vytautas Andziulis, tad pokalbis tarp šių dviejų žmonių virto pogrindinės spaustuvės įkūrimo pradžia.
Pati idėja spausdinti pogrindyje lietuvišką literatūrą kilo J. Bacevičiui. Savo mintimis jis pasidalino su V. Andziuliu ir šis ne tik pritarė idėjai, bet ir nusprendė prisidėti. Tik V. Andziulis iškėlė vieną sąlygą – spausdinti ne tik religinę, bet ir patriotinę literatūrą. J. Bacevičius neturėjo nei dalių spaudos mašinai, nei visų reikiamų žinių. Žinias ir galimybes surinkti spaudos mašiną turėjo V. Andziulis, kuris ir pasiūlė J. Bacevičiui tapti bendražygiais. Spaustuvės įrengimo darbai prasidėjo 1979 m. Slėptuvė buvo rengiama taip atsargiai, kaip atsargiai buvo įrengiami partizanų bunkeriai: žemes išveždavo paslapčia, kad niekam nekiltų įtarimų. O juk reikėjo iškasti ir rankomis išnešti šimtus tonų žemių! Vyrai taip darbavosi dvejus metus, kol galiausiai 1980 m. pradžioje į 12 m² pogrindines patalpas, įrengtas po Andziulių namu, stovinčiu ant šlaito kolektyviniuose soduose, Salių kaime, Kauno r., įkūrėjai susinešė ir visus reikiamus daiktus darbui – spausdinimui reikalingus šriftus bei spausdinimo mašinos dalis, iš kurių V. Andziulis, pasinaudodamas ilgamečio darbo spaustuvėje patirtimi ir žiniomis, surinko visai neblogą iškiliosios spaudos mašiną, kuri per valandą galėjo išspausdinti apie tūkstantį lapų. Taip pat įvedė signalizaciją, kuri turėjo perspėti apie pavojų. Įėjimas į slėptuvę buvo per šiltnamį. Jis buvo užmaskuotas slankiuoju baseinu. Po ilgo įtempto darbo, 1980 m. pogrindžio spaustuvė pavadinta „ab“, o kad nekiltų įtarimų, pavadinimui pasirinktos mažosios įkūrėjų pavardžių raidės.
Darbai dažniausiai buvo atliekami naktimis. V. Andziulis dirbo visus spaustuvininko darbus, rūpinosi gauti popieriaus, išvežti spaudą, o tuo tarpu J. Bacevičius užsiėmė spaudos platinimu. V. Andziulio žmona Birutė rūpinosi visų saugumu ir paslapties saugojimu, o įvykus kritinei situacijai – perduoti pavojaus signalą spaustuvėje besidarbuojančiam vyrui. Taip spaustuvė iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo veikė nesusekta dėl kelių priežasčių: visų pirma, apie ją žinojo tik trys asmenys, kurie laikėsi visų slaptumo reikalavimų, ir antroji priežastis – tai, kad buvo naudojamas koduotas leidinių numeravimas. Buvo sugalvota sistema: kiekvieno leidinio 17 puslapio apačioje buvo įrašomas kodas, kuriame užfiksuotas užsakymo numeris, leidinio metai bei eilės numeris.
Leidiniai
1981–1990 m. pogrindinėje spaustuvėje visais įmanomais būdais, įvairiausiomis sąlygomis buvo renkama ir spausdinama antisovietinė, religinė, politinė, istorinė ir grožinė literatūra. Kiekvieną tekstą po puslapį reikėjo surinkti iš atskirų raidžių – literų, vėliau atspausdinti ir atlikti dar daugybę darbų: lankstyti, brošiūruoti, įrišti bei susiūti ir galiausiai platinti visoje Lietuvoje.
1980 m. šioje pogrindžio spaustuvėje-leidykloje išspausdinta pirmoji knygelė – vyskupo Kazimiero Paltaroko „Tikybos pirmamokslis“. Čia buvo išleisti ir Juozo Urbšio prisiminimai, Adolfo Damušio studija apie sovietinį genocidą, poetų Juozo Gražulio, Roberto Grigo (Rasūno), Kęstučio Genio kūryba ir „Partizanų dainos“, „Partizanų maldos ir apmąstymai“, „Rūpintojėlis“ ir daug kitų leidinių. 1986 m. išspausdintas J. Bacevičiaus parengtas, V. Šauklio slapyvardžiu pasirašytas leidinys „Trumpa Lietuvos istorija“. J. Bacevičius surinko medžiagą ir parengė knygą „Lietuvių vargai dėl savo kalbos Vilniaus krašte“, kurią 1991 m. išleido jo bendražygis V. Andziulis.
Per visą spaustuvės darbo istoriją dideliais tiražais buvo spausdinamos sovietinei sistemai priešiškos knygos. Per dešimtmetį buvo atspausdinti 23 pavadinimų patriotinio ir religinio turinio knygos ir brošiūros bendru tiems laikams milžinišku 138 000 egzempliorių tiražu, visa karta mokėsi tikybos iš „ab“ spaustuvės leistų maldynėlių, pasislėpę skaitė „ab“ spaustuvės leistas knygas apie Lietuvos istoriją bei patriotinius eilėraščius.
Pogrindžio spaustuvė atkūrus nepriklausomybę
Bičiuliai ir bendradarbiai – V. Andziulis ir J. Bacevičius – už pogrindžio veiklą 1992 m. buvo apdovanoti „Lituanicos“ avalynės fabriko literatūrine premija. Nuo 1997 m. spaustuvė „ab“ tapo Vytauto Didžiojo karo muziejaus padaliniu. Spaustuvėje-muziejuje galima pamatyti ne tik požeminiuose labirintuose slapstytą spausdinimo įrangą, leidinius, bet ir vėliau jau legaliai įsigytas šrifto kasas, rinkimo ir spausdinimo mašinas. Dviejų žmonių idėja pastangomis ir darbu buvo pastatyta pogrindžio spaustuvė, kuri 2008 m. buvo įtraukta į tarptautinį istoriškai vertingų šaltojo karo įrenginių ir vietovių sąrašą. Spaustuvėje kasmet gegužės 7 d. minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.
Spaustuvė „ab“ dabar yra paminklas visiems tiems, kurie žadino ir gaivino Lietuvą laisvuoju žodžiu.
Pogrindžio spaustuvę „ab“ galite aplankyti užsiregistravus į ekskursiją tel nr. (8 37) 55 32 49. Spaustuvės adresas: Spaustuvės g. 2, Salių k., Domeikavos sen.