Darbas namuose: restauruojame

Nepaisant to, kad valstybėje paskelbtas karantinas, muziejaus veikla nesustojo, o darbuotojai ir toliau intensyviai ruošiasi parodoms, edukacinėms veikloms ir renginiams. Prie eksponuojamų muziejinių vertybių atnaujinimo stipriai prisideda muziejaus restauratoriai – darbuotojai, kurie kiekvieną muziejinę vertybę, prieš išleisdami ją į ekspozicijų sales, išnarsto iki menkiausios detalės.

Turbūt kiekvienam sunku net įsivaizduoti, kaip atrodė dar nerestauruotas objektas, nes jis mato tik galutinį rezultatą. Restauratoriui prireikia daugybės valandų darbo, ne vienos poros pirštinių, sukaupto dėmesio palinkus virš eksponato, kuris vėliau perteiks daugeliui savo nugyventą istoriją ir laiko estetiką.

Šiandien kviečiame susipažinti su tekstilės restauratore Egle ir jos nuveiktais darbais karantino metu. Restauruojant tekstilę dažniausiai pasitaikantys darbai yra adymas, lopų dėjimas, vėlimas, dulkių nusiurbimas bei valymas. Tačiau didžiausi sunkumai šiame darbe iškyla stengiantis atrinkti tinkamą audinį bei jo spalvą. Juk kartais senoviniai kostiumai, kuriuos gauna restauratoriai gali būti net 100 metų senumo, tad atrinkti tame laikotarpyje naudotus audinius bei jų spalvas nėra lengva užduotis. Kaip pati restauratorė teigė, kartą restauruojant seną švarką, vien jo audinio spalvos atrinkimas užtruko dvi savaites. Tai tik įrodo kiek kruopštumo ir kantrybės reikalauja šis darbas.

Pirmoje nuotraukoje – XX a., 3–4 deš. Lietuvos kariuomenės karininko kelnės. Tokio modelio kelnėms būdingas tiesus kirpimas, paaukštintas platus dygsniuotas liemuo. Kelnių audinys – vilna, specifinio ruoželinio pynimo. Šonuose raudonos spalvos vilnonio audinio įsiuvai – artilerijos spalva. Priekyje užsagstomos plastikinėmis sagutėmis (FOR GENTELMEN, Didžioji Britanija) bei metaliniu kabliuku (MODE DE PARI, Prancūzija), prie juosmens – plastikinės sagos petnešoms. Priekinėje dalyje, kairėje pusėje – nedidelė įleistinė (vidinė) kišenėlė, šonuose – dvi įleistinės (vidinės) kišenės, nugarinėje dalyje, abiejose pusėse – įleistinės (vidinės) kišenės su bangelės formos antkišeniu, užsegamu plastikine sagute. Nugaroje dirželis – velkė, užsegamas metaline sagtimi.  

Prieš restauravimą, muziejinės vertybės būklė buvo prasta, vilnonis audinys smarkiai sukandijęs. Visas plotas nusėtas įvairaus dydžio kiaurymėmis. Vietomis išplyšęs. Klešnių atlankos sudilę dėl trinties. Išdilusi dešinės kišenės briauna. Dalis sudilusių vietų bei kiaurymių grubiai užadyta. Metalinis kabliukas, saga ir diržo sagtelė nežymiai korodavę.  Pamušalo audinys ties juosmeniu sudilęs, vietomis išplyšęs, dėmėtas. Visa tai buvo sutvarkyta restauravimo metu.

Antroje nuotraukoje – karininko kelnių kairiosios klešnės priekis, apačia. Audinys sudilęs dėl dėvėjimo, irstantis, išplyšęs. Vietomis sukandiję ir išdilę plotai buvo negrabiai užadyti, išplyšusi apatinė briauna užlenkta kitoje vietoje ir taip pat negrabiai užadyta. Restauruojant viskas buvo išardyta, užadyta dalis kiaurymių, dalis sutvirtinta, įstačius autentiško audinio lopus. Apatinė dalis pamušta panašiu audiniu, užlenkta ir pridaigstyta.