Karo muziejuje pristatyta paroda „Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla 1919–1940 m.“

Vytauto Didžiojo karo muziejuje pristatyta paroda „Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla 1919–1940 m.“. Parodoje eksponuojama Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklos vėliava ir vėliavos prikalimo atributai – padėkliukas ir plaktukėlis, nuotraukų albumas, atspindintis karo mokyklos gyvenimą nuo 1919 iki 1929 metų, karo mokyklos kariūnų ir aspirantų žurnalo „Kariūnas“ komplektas, karo mokyklos lektoriaus gen. št. plk. Stasio Zaskevičiaus parengto konspekto „Karo geografija“ I dalis, kvietimas į karo mokyklos baigimo iškilmes, karo mokyklos baigimo krūtininis ženklas ir lietuviško kavalerijos kario kardo modelis (tokie kardai buvo įteikiami į pirmąjį karininko laipsnį pakeltiems mokyklos absolventams).

1918 m. lapkričio 23 d. pradėtai kurti nepriklausomos Lietuvos valstybės kariuomenei labai stigo karininkų, todėl nuspręsta steigti Karo mokyklą. Pirmosios žinios apie steigiamą Karo mokyklą pasirodė 1919 m. sausio 25 d., oficialios jos atidarymo iškilmės įvyko tų pačių metų balandžio 1 d. Karo mokykla, nuo pat įkūrimo iki jos uždarymo 1940 m. rugsėjo mėn. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, veikė Kaune (išskyrus 1920 m. rugpjūčio–spalio mėn., kai trumpam persikėlė į Vilnių). Iš pradžių mokykla įsikūrė pačiame miesto centre, K. Donelaičio ir Gedimino gatvių sankryžoje esančiame pastate (dab. K. Donelaičio g. 23 ir Gedimino g. 43), o 1922 m. gruodžio mėn. persikėlė į Aukštąją Panemunę, XX a. pradžioje pastatytas Kauno tvirtovės 2-ojo pėstininkų bataliono kareivines (dab. tarp Vaidoto g. ir Jiesios pl.).

Karo mokyklos tikslas buvo rengti karininkus visoms kariuomenės rūšims (pėstininkams, kavalerijai, artilerijai ir kt.), ugdyti juos kaip specialistus ir vadus, gebančius skleisti lietuviškumo dvasią kariuomenėje. Nuo 1922 m. Karo mokyklos auklėtiniai buvo pradėti vadinti kariūnais, o išėję teorinį ir praktinį kursą jie būdavo pakeliami į pirmąjį karininko – leitenanto (nuo 1931 m. jaunesniojo leitenanto) – laipsnį. Karo mokyklos kariūnai mokėsi bendrųjų ir specialiųjų, teorinių ir praktinių dalykų. Praktiniai mokymai vykdavo mokyklos teritorijoje, išvykose ir Gaižiūnų poligone. Dėl karininkų trūkumo pirmųjų laidų auklėtiniams teko pabaigti sutrumpintą kelių mėnesių kursą ir vykti į Nepriklausomybės kovų frontus. Taikos metu pradėta labiau kreipti dėmesį į karininkų rengimo kokybę, tobulinti mokymo programą ir disciplinas bei prailginti mokslo metų trukmę iki 2 metų, o nuo 1936 m. – iki 3 metų. Susirūpinus atsargos karininkų rengimu, 1926 m. prie Karo mokyklos buvo įsteigta Aspirantų tarnyba.

Lietuvos Respublikos prezidentui Antanui Smetonai sutikus būti Karo mokyklos globėju, 1929 m. spalio mėn. ji buvo įteisinta kaip Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokykla. Per visą savo veiklos laikotarpį karo mokykla išleido daugiau kaip 1500 tikrosios tarnybos ir 2500 atsargos karininkų.

Parodą galėsite apžiūrėti iki 2020 m. spalio 31 d.