Kepurė, knygų viršeliai ir receptai – konferencijoje „Jungiant istorijas: restauravimas kintančiame kraštovaizdyje“

Taline, Salmo kultūros centre, tris dienas įvairiausių sričių (konservavimo, restauravimo, kultūros paveldo išsaugojimo) ekspertai skaitė pranešimus. O temos tai pačios įvairiausios: kolekcijų ar muziejinių vertybių priežiūra, paveldo filosofija (komunikacija, bendruomenių įtrauka, strategijos), taip pat medžiagų tyrimai, specifinės konservavimo metodikos bei pavienių archeologijos, molbertinės, sienų tapybos, tekstilės, popieriaus, medžio, metalo  konservavimo/restauravimo atvejų studijos. Į konferenciją susirinko žmonės iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Italijos, Čekijos, Ukrainos, Armėnijos, Maltos.

Antrąją dieną visi pristatė stendinius pranešimus. Lietuvos kariuomenės kario uniforminės kepurės (1919 m.) restauravimo istoriją atskleidė vienas iš Lietuvos stendų. 1918 m. pabaigoje, besikuriant Lietuvos kariuomenei, buvo kuriama ir sava uniforma su tautine simbolika. Kepurės modelio autorius mums gerai žinomas ir žymus dailininkas A. Žmuidzinavičius.

 Šiais stendais dalyviai galėjo gėrėtis tris konferencijos dienas. Juos pristatant buvo diskutuojama, keliama klausimų, domimasi metodikomis, priemonėmis, asmeniniais bandymais ir atradimais, individualia patirtimi. Įspūdį paliko Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos restauratorės  itin kruopštus ir sudėtingas darbas – restauruotas tekstilinis knygos viršelis, derinant tekstilės ir popieriaus restauravimo metodus vienam objektui. Viršelio audinys atkurtas pamušant ant pagalbinio šilkinio audinio ir dar sutvirtintas japonišku popieriumi. O juk esminis momentas restauruojant tekstilinių knygų viršelius – tinkamai parinkti pagalbinius audinius ir klijus.

Ir dar Estijos nacionalinis archyvo restauratorės Riinos Padar tyrimas, kaip pašalinti itin dažnus popieriaus mėgėjiško restauravimo padarinius: lipnią juostelę ir nuo jos įsigėrusių klijų ar kt. medžiagų pėdsakus. Atliekant  gelių ir tirpiklių bandymus, rastas tinkamiausių cheminių medžiagų receptas, smarkiai palengvinantis darbą.

Konservavimo ir skaitmeninimo centre „Kanut“ matėme skirtingų restauravimo sričių dirbtuves, apžiūrėjome įrangą, inventorių, priemones, medžiagas, restauruojamas muziejines vertybes bei fotografijos studiją. Akį patraukė spalvingos audinių, dažų mišinių paletės, šūsnys teptukų, stirtos įvairiausio popieriaus ritinių. Galėtume sakyti – restauratoriškų svajonių darbo bazė!

Tai čia vis apie XIV Baltijos šalių restauratorių trienalės konferenciją „Jungiant istorijas: restauravimas kintančiame kraštovaizdyje“. Na ir žinoma, galiausiai, kaip gi be Talino senamiesčio, be pasakojimo apie jį…

Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.