Prieš 140 gimė Lietuvos karininkas gen. ltn. Mykolas Velykis

1918 m. sugrįžęs į Lietuvą, šiandien apdainuojamas mūsų didvyris teigė parsivežęs visą savo turtą – medžioklinį šautuvą. Žinant, koks karinis pavojus grėsė neseniai nepriklausomybę paskelbusiai Lietuvai, toks apsiginklavimas spaustų ironišką šypsnį, tačiau, vertindami anuometinės padėties kritiškumą, nukeliame kepures prieš tuos narsius vyrus, kurie tą absurdiškai nepalankią kovą sugebėjo laimėti. Šiandien, 140-ųjų gimimo metinių proga, reiškiame pagarbą tą medžioklinį šautuvą parsivežusiam Nepriklausomybės kovų pradžios krašto apsaugos ministrui Mykolui Velykiui.

Šio karininko sugrįžimo istorija vaizdingai įkūnija ir visos besikūrusios Lietuvos kariuomenės vargus. Pirmieji savanoriai, vilkėdami drabužiais, su kuriais ryžtingai žengė per namų slenkstį, ir per petį persimetę iš tų pačių namų užkaborių ištrauktu varganu šautuvu stojo ginti priešų užpultos Lietuvos. Būtent M. Velykis buvo vienas iš svariausių Lietuvos kariuomenės kūrimo planų rengėjų. O tai, ką pavyko sukurti ir, dar svarbiau, ką pavyko pasiekti – liko aukso raidėmis įrašyta mūsų valstybės istorijoje. Tai yra svarbiausia, nes tai mus išsaugojo, tačiau įdomu pažvelgti ir į šią dieną prisimenamo herojaus asmenybę.

Nepriklausomybės kovos parodė ryžtingąją, narsiąją ir šaltakraujišką jo pusę, o štai karjera taikos metu atskleidė versliąją ir dar labiau paryškino rūpestingąją prigimtį. Nors dar 1920 m. buvo paleistas į atsargą, bet veržlus ir energingas būdas labai greitai, dar tais pačiais metais, sugrąžino į tarnybą ir aukštas pareigas, todėl apie jo veiklą po karinės tarnybos turime kalbėti nuo 1927 m., kada galutinai užbaigta karininko karjera. Tai nereiškia, kad baigta rūpintis ir Lietuvos kariuomenės gerove… Anaiptol. M. Velykis ėmėsi vadovauti Ekonominei karių bendrovei, kuri rūpinosi į atsargą išėjusių, kaip ir pats jos vadovas, karių socializacija ir pagalba bei parama kariuomenei.

Nors išėjus į atsargą generolas leitenantas nesėkmingai bandė darbuotis Lietuvos banke, tai tikrai nerodo talento finansinėje srityje trūkumo. Tai, kaip karininkas kreipė Ekonominės karių bendrovės veiklą, mums aiškiau išreiškia jo pragmatiškumą ir verslo gyslelę. Jo vadovaujama organizacija sugebėjo parduoti senus, sandėliuose dūlėjančius ginklus ir už gautą pelną įsigyti naujesnių. Taip, nenaudojant biudžeto lėšų, buvo perginkluota žymi dalis kariuomenės. Jei tai dar neįtikina generolo ekonominiu sumanumu, turime išskirti jo prekybinį atstovavimą Lietuvai tokiose ginkluotės bendrovėse kaip „Vickers Armstrong Ltd“ ar „Imperial Chemistry Ltd“. O jei dar ir to negana, tada būtinai atkreipiame dėmesį į mums visiems puikiai pažįstamą lietuvišką prekės ženklą „Stumbras“ – Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu jai vadovavo M. Velykis.

Šis, vešliais ūsais išsiskiriantis, karininkas neišdildomai prisidėjo prie Lietuvos išsaugojimo ir puoselėjimo, už ką esame jam nuoširdžiai dėkingi. Šiandien turime puikią progą tai prisiminti.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.

Lietuvos kariuomenės karininkai. Priekyje kairėje – Mykolas Velykis (1884-1955), 1920 m.
Rusijos imperijos kariuomenės 20-ojo šaulių pulko poručikas Mykolas Velykis (1884-1955) su tarnybos draugu, 1912 m.
Ats. gen. ltn. Mykolas Velykis (1884-1955) su artimaisiais, 1943 m.
Ats. gen. ltn. Mykolas Velykis (1884-1955) su šuneliu, XX a. 4 – 5 deš.
Plk. Mykolas Velykis (pažymėtas) (1884-1955) su Lietuvos kariuomenės karininkais, XX a. 3 deš.
Ats. gen. ltn. Mykolas Velykis (1884-1955), XX a. 4 – 5 deš.
Lietuvos visuomenės veikėjai ir karininkai, XX a. 4 deš. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės antras Juozas Purickis (1883-1934), trečias – plk. Jonas Acus-Acukas (1885-1976), ketvirtas – Petras Aravičius (1887-1942), penktas – Antanas Žmuidzinavičius (1876-1966), septintas – Jonas Dobkevičius (1866-1934), aštuntas – Andrius Vosylius (1878-po 1940), dešimtas – brg. gen. Jonas Sutkus (1893-1942), iš kairės pirmas stovi gen. ltn. Mykolas Velykis (1884-1955), trečias – Jonas Vailokaitis (1886-1944), aštuntas – Petras Radzevičius (1894-1959), dešimtas – gen. št. plk. Vaclovas Griganavičius (1891-1940), dvyliktas – plk. ltn. Vincas Butauskas (1887-1980)
Lietuvos kariuomenės kariai ant žirgų, 1922 m. Iš kairės: pirmas – Mykolas Velykis, trečias – Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Juozas Stanaitis (1865-1925), dešinėje – karo valdininkas Paulius (Povilas) Guga (1893-1971)
Lietuvos kariuomenės Kūno kultūros kursai, XX a. 3 deš. Pirmoje eilėje iš kairės: pirmas – Antanas Svičiulis (1899-1941), trečias – Juozas Namajūnas, ketvirtas – Mykolas Slyvauskas (1900-1983). Antroje eilėje iš kairės: antras – plk. Brunonas Štencelis (1892-1943), šeštas – gen. Silvestras Žukauskas (1860-1937), septintas – Mykolas Velykis (1884-1955), aštuntas – Pranas Kaunas (1891-1954). Trečioje eilėje: penktas – Paura, ketvirtoje eilėje pirmas iš kairės – Rugis, šeštas – Karolis
Lietuvos kariuomenės karininkai ir Lietuvos valdžios atstovai prie kareivinių, XX a. 3 deš. Pirmoje eilėje iš kairės: antras (pažymėtas) – Mykolas Velykis (1884-1955), septintas – Kazys Grinius (1866-1950), aštuntas – Aleksandras Stulginskis (1885-1969). Kitoje eilėje tarp K. Griniaus ir A. Stulginskio stovi plk. Pranas Uogintas (1887-1978), toje pačioje eilėje septintas iš kairės – Vladas Skorupskis (1895-1981)
Kariuomenės vado gen. ltn. Juozo Kraucevičiaus (1879-1964) (vadovavo 1921-1922) pareigų perdavimas gen. ltn. Juozui Stanaičiui (1865-1925) (vadovavo 1922-1923). 1922 m. vasario 11 d. Pirmoje eilėje sėdi iš kairės: pirmas – mjr. Jonas Gricius (1879-1964), trečias (pažymėtas) – plk. Mykolas Velykis (1884-1955), ketvirtas – gen. ltn. Juozas Kraucevičius (1879-1964), penktas – gen. ltn. Juozas Stanaitis (1865-1925), septintas – kpt. Juozas Papečkys (1890-1942), aštuntas – gen. ltn. Stasys Nastopka (1881-1938), devintas gen. ltn. Jurgis Kubilius (1875-1961), vienuoliktas plk ltn. Ignas Musteikis (1890-1960). Sėdi ant žemės, iš kairės: antras – plk. ltn. Julius Čaplikas (1888-1941), penktas – kpt. Jurgis Bobelis (1895-1954). Stovi trečioje eilėje iš dešinės trečias – plk. Vincas Grigaliūnas-Glovackis (1885-1964), ketvirtas – plk. Pranas Jackevičius (1877-1938), iš kairės antras plk. Mikas Rėklaitis (1896-1976), šeštas – mjr. Aleksandras Jakaitis (1887-1933), aštuntas – plk. Pranas Tamašauskas (1880-1951). Ketvirtoje eilėje stovi iš kairės: antras – plk. ltn. Emilis Vimeris (1885-1974), pirmas iš dešinės – kpt. Kazys Skučas (1894-1941). Penktojoje eilėje stovi, iš kairės antras mjr. Klemensas Popeliučka (1892-1948), trečias – plk. ltn. Vladas Skorupskis (1895-1981), šeštas – kpt. Vaclovas Biržiška (1884-1956)