Prieš 140 gimė Lietuvos karininkas gen. ltn. Mykolas Velykis

1918 m. sugrįžęs į Lietuvą, šiandien apdainuojamas mūsų didvyris teigė parsivežęs visą savo turtą – medžioklinį šautuvą. Žinant, koks karinis pavojus grėsė neseniai nepriklausomybę paskelbusiai Lietuvai, toks apsiginklavimas spaustų ironišką šypsnį, tačiau, vertindami anuometinės padėties kritiškumą, nukeliame kepures prieš tuos narsius vyrus, kurie tą absurdiškai nepalankią kovą sugebėjo laimėti. Šiandien, 140-ųjų gimimo metinių proga, reiškiame pagarbą tą medžioklinį šautuvą parsivežusiam Nepriklausomybės kovų pradžios krašto apsaugos ministrui Mykolui Velykiui.

Šio karininko sugrįžimo istorija vaizdingai įkūnija ir visos besikūrusios Lietuvos kariuomenės vargus. Pirmieji savanoriai, vilkėdami drabužiais, su kuriais ryžtingai žengė per namų slenkstį, ir per petį persimetę iš tų pačių namų užkaborių ištrauktu varganu šautuvu stojo ginti priešų užpultos Lietuvos. Būtent M. Velykis buvo vienas iš svariausių Lietuvos kariuomenės kūrimo planų rengėjų. O tai, ką pavyko sukurti ir, dar svarbiau, ką pavyko pasiekti – liko aukso raidėmis įrašyta mūsų valstybės istorijoje. Tai yra svarbiausia, nes tai mus išsaugojo, tačiau įdomu pažvelgti ir į šią dieną prisimenamo herojaus asmenybę.

Nepriklausomybės kovos parodė ryžtingąją, narsiąją ir šaltakraujišką jo pusę, o štai karjera taikos metu atskleidė versliąją ir dar labiau paryškino rūpestingąją prigimtį. Nors dar 1920 m. buvo paleistas į atsargą, bet veržlus ir energingas būdas labai greitai, dar tais pačiais metais, sugrąžino į tarnybą ir aukštas pareigas, todėl apie jo veiklą po karinės tarnybos turime kalbėti nuo 1927 m., kada galutinai užbaigta karininko karjera. Tai nereiškia, kad baigta rūpintis ir Lietuvos kariuomenės gerove… Anaiptol. M. Velykis ėmėsi vadovauti Ekonominei karių bendrovei, kuri rūpinosi į atsargą išėjusių, kaip ir pats jos vadovas, karių socializacija ir pagalba bei parama kariuomenei.

Nors išėjus į atsargą generolas leitenantas nesėkmingai bandė darbuotis Lietuvos banke, tai tikrai nerodo talento finansinėje srityje trūkumo. Tai, kaip karininkas kreipė Ekonominės karių bendrovės veiklą, mums aiškiau išreiškia jo pragmatiškumą ir verslo gyslelę. Jo vadovaujama organizacija sugebėjo parduoti senus, sandėliuose dūlėjančius ginklus ir už gautą pelną įsigyti naujesnių. Taip, nenaudojant biudžeto lėšų, buvo perginkluota žymi dalis kariuomenės. Jei tai dar neįtikina generolo ekonominiu sumanumu, turime išskirti jo prekybinį atstovavimą Lietuvai tokiose ginkluotės bendrovėse kaip „Vickers Armstrong Ltd“ ar „Imperial Chemistry Ltd“. O jei dar ir to negana, tada būtinai atkreipiame dėmesį į mums visiems puikiai pažįstamą lietuvišką prekės ženklą „Stumbras“ – Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu jai vadovavo M. Velykis.

Šis, vešliais ūsais išsiskiriantis, karininkas neišdildomai prisidėjo prie Lietuvos išsaugojimo ir puoselėjimo, už ką esame jam nuoširdžiai dėkingi. Šiandien turime puikią progą tai prisiminti.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus rinkinių nuotraukos.